Vaikystėje gira buvo ne gėrimas — o sezonas. Didelės geltonos cisternos gatvėje, eilė ilgesnė nei prie ledų, ir tas pirmas gurkšnis, nuo kurio visas karštis atrodydavo mažesnis.

Parduotuvėje tokios giros nebenusipirksi. Ten — saldus vanduo su aromatu. Bet naminė — visai kas kita. Rūgštoka, duoniška, su tais mažais burbulais, kurie kutena liežuvį.

„Kodėl niekada nebandai pati?” — paklausė mama vieną vasarą.

„Nes atrodo sudėtinga,” — atsakiau.

„Sudėtinga?” — nusijuokė. — „Tai duona, vanduo ir pora dienų kantrybės.”

Ir ji buvo teisi.

Sudedamosios dalys

• 350 g tamsios ruginės duonos
• 3 litrai virinto ir atvėsinto vandens
• 130 g cukraus
• 1 arbatinis šaukštelis sausų mielių (apie 1 g) arba 3–4 g šviežių
• 15–20 razinų (neplauti per stipriai — ant jų yra laukinės mielės, kurios padeda fermentacijai)

Pirmiausia — džiūvėsiai

Duoną supjaustyti griežinėliais ar kubeliais. Paskleisti ant kepimo skardos ir džiovinti orkaitėje maždaug 180 °C temperatūroje, kol paviršius gražiai paruduoja ir pasklinda tas būdingas skrudintos duonos aromatas.

Nepervirkite — juodi angliai duos kartumą, ne skonį. Reikia auksinės rudos spalvos ir šilto, kepinio kvapo.

„Būtent ši pluta suteikia girai tą gylį,” — sakydavo mama. — „Be jos — tik rudas vanduo.”

Užpilti ir palaukti

Džiūvėsėlius sudėti į didelį stiklainį arba puodą. Užpilti trimis litrais verdančio vandens. Uždengti švariu rankšluosčiu ir palikti keturias–penkias valandas.

Per tą laiką skystis įgaus sodrią, tamsiai rudą spalvą ir ryškų duonos aromatą. Kuo ilgiau stovės — tuo stipresnis bus skonis.

Po to — perkošti per sietą arba marlę. Džiūvėsėlių likučius gerai išspausti, kad neliktų nieko vertingo.

Fermentacija: čia gimsta burbulai

Perkoštas skystis turi būti šiltas, bet ne karštas — maždaug 30–35 °C. Jei per karštas — mielės žus. Jei per šaltas — fermentacija neprasidės.

Supilti cukrų ir mieles. Išmaišyti, kol ištirps. Įmesti razinas.

Uždengti marle ir palikti kambario temperatūroje 12–18 valandų. Kai ant paviršiaus pasirodys putų sluoksnis ir maži burbuliukai — gira atgijo.

Buteliai ir šaldytuvas

Girą supilti į švarius stiklinius ar plastikinius butelius. Į kiekvieną įmesti kelias razinas — jos palaikys karbonizaciją.

Dangčius užsukti, bet ne per stipriai — dujos dar aktyviai kaupsis, ir per sandarus butelis gali sprogti.

Padėti į šaldytuvą arba vėsią vietą vienai–dviem dienoms. Per tą laiką gira prisipildys angliarūgštės, taps putojanti, gaivi ir tikrai šalta.

Po dviejų dienų — atidaryti, įpilti į stiklinę ir gerti lėtai. Nes antrą stiklinę norėsite iš karto.

Ir kai draugai paklaus, kur pirkote — galėsite atsakyti tą patį, ką sakydavo mama: „Nepirkau. Padariau iš duonos.”