Atidariau butelį mineralinio vandens. Ne gerti — laistyti. Supyliau į kibirą, palikau keturioms valandoms pastovėti ir vakare palaisčiau kiekvieną pomidorų krūmą.
Po savaitės kaimynė paklausė, ką darau kitaip. Pomidorai buvo nusėti žiedais. Lapų — normaliai. Bet žiedų — dvigubai daugiau nei įprastai.
Kodėl mineralinis vanduo veikia
Pomidorai žydėjimo metu tampa ypač reiklūs mikroelementams. Jiems reikia kalio, kalcio, magnio ir boro — ir būtent šių elementų mineraliniame vandenyje yra natūraliai.
Kalis gerina vaisių skonį ir kokybę. Kalcis stiprina augalo audinius ir padeda apsisaugoti nuo ligų — tai tas pats elementas, kurio trūkumas sukelia pomidorų viršūnių puvimą. Magnis palaiko augimą ir fotosintezę, o boras — apdulkinimo procesus, nuo kurių priklauso, ar žiedas taps pomidoru, ar tiesiog nukris.
„Pradėjau naudoti per nuolaidas pirktą mineralinį vandenį,” — pasakojo viena sodininkė. „Rezultatas — aiškus. Žiedų daugiau, vaisiai mezgasi tankiau.”
Svarbu suprasti — tai ne stebuklinga trąša. Tai paprastas mikroelementų šaltinis, kuris veikia tik tada, kai naudojamas teisingai.
Paruošimas — keturios valandos kantrybės
Mineralinį vandenį prieš laistymą reikia supilti į atskirą indą — kibirą, laistymo kanną ar bet kokią atvirą talpą — ir palikti tris–keturias valandas. Per tą laiką ištirpusios dujos pasišalina, ir tirpalas tampa švelnesnis pomidorų šaknims.
Indo neuždengti. Nemaišyti. Tiesiog palikti vėsioje vietoje ir palaukti. Svarbu — naudoti negazuotą arba silpnai gazuotą mineralinį vandenį, ne stipriai gazuotą. Kuo mažiau angliarūgštės — tuo geriau šaknims.
Po keturių valandų vanduo paruoštas — galima laistyti be jokio papildomo paruošimo. Paprasčiau nei daugelis trąšų mišinių, kuriuos reikia maišyti, sverti ir tiksliai dozuoti.
Kada ir kiek
Pirmoji dozė — kai pomidorai pradeda žydėti. Ne anksčiau. Per anksti patręšus skatinamas lapijos augimas, o ne žiedų formavimas — ir gaunate vešlius, žalius krūmus su minimaliu derliumi.
Kiekvienam krūmui — penki šimtai mililitrų paruošto mineralinio vandens. Pilti prie augalo pagrindo, kur šaknys gali tolygiai absorbuoti. Ne ant lapų — tik ant dirvos.
Ritmas — kartą per mėnesį. Ne dažniau. Pomidorams reikia saikingos pagalbos, ne nuolatinio tręšimo. Penki šimtai mililitrų kas mėnesį — tai pakankamas standartas, kurio užtenka žydėjimui palaikyti ir vaisių mezgimui paskatinti.
„Pirmą kartą daviau kas dvi savaites,” — prisipažino sodininkė. „Lapai pasidarė stori, tamsiai žali, bet žiedai pradėjo kristi. Supratau — per daug.”
Ženklai, kad per daug tręšiate
Vešlūs, tamsiai žali lapai, bet mažai žiedų — pirmas signalas. Augalas gauna daugiau maistinių medžiagų, nei gali panaudoti, ir energiją nukreipia į lapus, o ne į vaisius.
Kiti požymiai — minkšti stiebliai, lapų susisukimas, uždelstras nokimas ir bendras augalo silpnumas. Blogiausiu atveju — žiedai krinta, vaisiai trūkinėja, ant dirvos paviršiaus atsiranda balta, į druską panaši pluta.
Jei matote bent vieną iš šių ženklų — sustokite. Palikite augalą pailsėti. Palaistykite paprastu vandeniu kelias savaites ir stebėkite, ar situacija stabilizuojasi.
Mineralinis vanduo pomidorams — kaip druska patiekalui. Truputis — pagerina viską. Per daug — sugadina. Pusė litro kartą per mėnesį, pradedant nuo žydėjimo — ir pomidorai patys parodys, kad jiems to užtenka. Žiedais, ne lapais.
