Dešimt metų sodininkavimo. Šimtai daigų. Ir viena klaida, kuri kartojosi kas pavasarį — kol Birutė pagaliau suprato, ką daro ne taip.

Klausimas, kurį užduoda visi

Plėvelė ar agrotekstilė? Interneto forumuose — aistringos diskusijos. Vieni gina spunbondą. Kiti prisiekia prie plėvelės. O pradedantysis stovi parduotuvėje ir nežino, ką imti.

Birutė sako, kad atsakymas priklauso ne nuo medžiagos — o nuo oro.

„Aš pati klydau dešimt metų,” — paaiškino ji. — „Spunbondas atrodė moderniau. Bet daigai po juo augo lėčiau. Ir negalėjau suprasti kodėl.”

Plėvelė — kai šalta

Vėsų, nestabilų pavasarį plėvelė veikia kaip sandarus šiltnamio efektas. Ji sulaiko šilumą viduje. Neleidžia drėgmei išgaruoti. Kondensatas grįžta atgal į dirvą kaip papildomas laistymas.

Po plėvele sušilęs oras lieka ilgiau. Temperatūros svyravimai mažesni. Daigams — mažiau streso, greitesnis augimas, stipresni stiebai.

Taisyklė paprasta: jei naktimis termometras krinta žemiau dešimties — plėvelė.

Agrotekstilė — kai švelniau

Kai pavasaris jau šiltas, plėvelė gali tapti priešu. Po ja kaista per stipriai. Ventiliacijos nėra. Daigai perkaista ir vysta.

Tada agrotekstilė — geriau. Ji kvėpuoja. Praleidžia orą. Neleidžia daigams virti savo garuose.

Bet yra kaina — ji greičiau džiūsta. Laistyti reikia dažniau. Ir šalčio ji neišlaiko taip gerai kaip plėvelė.

Detalė, kurią pamiršta visi

Nei plėvelė, nei agrotekstilė neveiks, jei neprigniaužta prie žemės. Tarpai kraštais — tai šilumos nuostoliai. Vėjas po danga — tai stresas. Neprispaustas kraštas — tai lyg paliktos durys žiemą.

Birutė sako, kad būtent tai buvo jos klaida. Ne medžiaga — o kaip ji gulėjo.

„Kai pradėjau kraštus spausti lentomis ir žeme — rezultatas pasikeitė per vieną sezoną,” — pridūrė ji.

Tai kurią rinktis?

Jei oras vėsus ir nestabilus — plėvelė. Jei šilta ir saugu — agrotekstilė. Jei nežinai — plėvelė saugiau, nes šiltą dieną ją galima prasklęsti, o šaltą naktį agrotekstilė nepagelbės.

O svarbiausia — ne tai, kas ant viršaus. O tai, kaip tvirtai tas viršus guli.