Dvidešimt metų laikiau stiklinę vandens ant naktinio stalelio. Kiekvieną vakarą pastatydavau. Atrodė sveika. Atrodė protinga. Kol kolega Andrius, kuris dirba miego tyrimų centre, nepaklausė:
– Kiek kartų per naktį atsibundi?
– Du tris kartus. Kartais daugiau.
– Ir ką darai?
– Atsigėriu vandens. Einu į tualetą. Užmiegu.
Andrius linktelėjo: – Ir manai, kad miegi gerai, nes iš viso miegi aštuonias valandas?
– Taip.
– Ne, – pasakė jis. – Tu miegi aštuonias valandas, bet pailsi — kaip per keturias.
Du mechanizmai, kurie griauna miegą
Andrius paaiškino, kad vanduo prie lovos kenkia per du kelius vienu metu.
Pirmas — fiziologinis. Kai vanduo lengvai pasiekiamas, geri naktį daugiau nei reikia. Šlapimo pūslė prisipildo. Keliesi į tualetą. Kiekvienas atsikėlimas nutraukia miego ciklą — net jei truko tik minutę.
– Gilaus miego fazė yra trapus dalykas, – paaiškino Andrius. – Kai ją nutraukia — smegenys pradeda ciklą iš naujo. Bet retai pasiekia tokį pat gylį. Todėl miegi ilgai, bet ryte jaučiesi kaip neišsimiegojusi.
Antras mechanizmas — psichologinis. Ir jis mane nustebino labiausiai.
Signalas, kurio net nejauti
– Tavo smegenys mato stiklinę ant stalelio ir žino — vanduo čia pat, – pasakė Andrius. – Tai veikia kaip leidimas pabusti. Nervų sistema pereina į lengvesnę miego fazę, nes žino, kad aplinkoje yra priežastis atsibusti.
Tai ne troškulys. Tai sąlyginis refleksas — kaip šuo, kuris girdi varpelį ir pradeda seilėtis. Smegenys girdi „stiklinė čia” ir pereina į budrumo parengtį.
– Pašalink stiklinę, – pasakė Andrius, – ir po kelių naktų nervų sistema nustos laukti pabudimo. Miegas taps gilesnis be jokių vaistų ar papildų.
Ne visiems tai problema
Andrius pridūrė svarbų niuansą — ne kiekvienam vanduo prie lovos kenkia.
– Jei miegi visą naktį be pabudimų, rytą jautiesi pailsėjęs ir niekada nekelsi į tualetą — tau tai neaktualu, – pasakė jis. – Bet jei bundi du tris kartus, jauti ryto nuovargį, negali susikaupti iki pietų — pabandyk savaitę be stiklinės.
Paklausiau — o jei tikrai trokštu naktį? Andrius atsakė paprastai: – Dažniausiai netrošti. Tavo smegenys tiesiog mato vandenį ir sukuria refleksą. Tikras naktinis troškulys — retas dalykas, jei dieną geri pakankamai.
Perkėlimas, ne atsisakymas
– Negerk mažiau, – pasakė Andrius. – Gerk tiek pat, tik kitaip. Pusantro dviejų litrų per dieną — bet suvartok juos nuo ryto iki ankstyvos popietės. Po vakarienės — minimalu. Tada šlapimo pūslė naktį bus tuščia, o tu — giliai mieganti.
Jis paaiškino, kad organizmui užtenka kelių valandų vandenį pasisavinti ir pašalinti. Jei paskutinę didelę stiklinę išgeri šeštą vakaro — iki miego laiko viskas jau bus apdorota. Inkstai atlieka savo darbą, šlapimo pūslė tuščia, ir naktį nėra priežasties keltis.
Padariau du dalykus. Nuėmiau stiklinę nuo stalelio. Pradėjau gerti daugiau vandens iki pietų, mažiau — po keturių.
Po savaitės mano miegas pasikeitė. Nustojau busti naktį. Visiškai. Ryte kėliausi be žadintuvo, be nuovargio, be to keisto jausmo, kad miegojau ilgai, bet nepailsėjau.
Dvidešimt metų laikiau stiklinę ant stalelio, galvodama, kad rūpinuosi sveikata. Pasirodo — dariau priešingai.
