Močiutė turėjo aviečių krūmą prie tvarto. Kasmet liepą rinkdavome uogas — saldžias, kvepiančias.
Bet vieną pavasarį pamačiau, kaip ji rausia žemę po krūmu. Ne sodina, ne perkelia. Tik atsargiai iškasinėjo šaknų gabalus, plovė juos kibire ir rūpestingai dėjo į marlinį maišelį.
„Močiute, ką tu darai?”
„Šaknys, vaikeli. Jeigu kosulys ateis, jeigu šaltis griebs — tai geriau už bet kurį vaistinių miltelius.”
Tada nesupratau. Praėjus trisdešimt metų, kalbėjausi su žolininke Birute, kuri prie Anykščių dirba su vaistažolėmis. Ji patvirtino tai, ką močiutė žinojo be jokios diplomos.
Kodėl šaknys turtingesnės už uogas
Birutė atvedė mane į savo rūsį, kur ant lentynų gulėjo džiovintos šaknys įvairiose dėžėse.
„Mes visi rinkome aviečių uogas, nes jos saldžios. Bet botanikoje yra paslaptis — augalas savo svarbiausius gynybinius junginius kaupia ne uogose. Jis juos kaupia šaknyse. Salicilo rūgštis, taninas, organinės rūgštys, antimikrobinės medžiagos — viskas slepiasi po žeme.”
Pridūrė: „Salicilo rūgštis aviečių šaknyse yra tame pačiame chemijos lygmenyje kaip aspirino veiklioji medžiaga. Tik natūralios kilmės, su mažesniu skrandžio dirginimu.”
Ką jos gali padaryti kvėpavimo sistemai
Birutė pasakė, kad pirminis aviečių šaknų taikymas yra kvėpavimo takų ligų metu.
„Stiprus aviečių šaknų nuoviras ramina bronchus, mažina kosulio refleksą, palengvina astmos priepuolius. Per gripą — sumažina karščiavimą natūraliai, kaip aspirinas, bet švelniau. Šaltyje, kai kūnas dar nesusirgo, bet jau reikia paramos — tai pirmas pasirinkimas tradicinėje LT žolininkystėje.”
Receptas paprastas. Du šaukštus susmulkintų šaknų į pusę litro vandens. Užvirti, sumažinti ugnį, virti penkiolika minučių. Nuėmus nuo ugnies — palaikyti dar trisdešimt minučių uždengtoje. Perkošti.
Vartoti po stiklinę tris kartus per dieną, prieš valgį. Kursas — penkios, septynios dienos.
Kaip jos veikia kraujotakai
„Aviečių šaknys turi medžiagų, kurios skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą”, — pasakė Birutė. „Tradiciškai jas naudodavome silpnumo, anemijos atvejais. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad salicilo rūgštis taip pat lengvai skystina kraują.”
Pridūrė atsargiai: „Bet tas pats yra ir įspėjimas. Žmonės, vartojantys antikoaguliantus — varfariną, aspiriną — turi pasitarti su gydytoju prieš pradedant kursą. Du skystinantys agentai kartu — pavojinga.”
Kada jas rinkti, kad būtų galingos
Birutė atskleidė laiko detalę, kuri lemia rezultatą.
„Šaknys renkamos vėlyvą rudenį, po pirmųjų šalnų, arba ankstyvą pavasarį, dar prieš augalui pradedant judėti. Tuo metu visi aktyvūs junginiai sukoncentruoti šaknų sistemoje. Vasarą, kai augalas duoda uogas — junginiai keliauja į uogas. Šaknys laikinai tampa tuštesnės.”
Imkitės dvejų ar trejų metų krūmų. Pernelyg jaunos šaknys neturi koncentruotų junginių, per senos — pradeda pūti. Krūmas turi būti sveikas, be ligų ženklų.
Kaip paruošti, kad išliktų galios
Iškasti šaknis. Nuplauti po tekančiu šaltu vandeniu, kol nuplaunamas dirvožemis. Susmulkinti į trijų-penkių centimetrų gabalus. Pakloti vienu sluoksniu ant medvilninio audinio vėdinamoje, tamsioje patalpoje.
Džiovinti septynias, dešimt dienų. Paruoštos šaknys lūžinėja, neturi drėgmės. Laikyti popieriniame maiše ar stiklainyje su orą praleidžiančiu dangteliu, sausoje, vėsioje vietoje.
„Tinkamai laikomos — du metus išlaiko galias. Po to silpnėja.”
Praktiniai žingsniai šiam pavasariui
Pirma — patikrinkite, ar turite aviečių krūmą arba prieigą prie pažįstamo asmens. Vienas dvejų metų krūmas duoda šaknų visai šeimai metams.
Antra — pasiruoškite kastuvą, kibirą plovimui ir gerai vėdinamą patalpą džiovinimui (temperatūra ne aukštesnė nei 25 laipsnių).
Trečia — pažymėkite datą kalendoriuje. Idealus rinkimo langas — kovas iki balandžio pradžios, prieš pumpurams pradedant rodytis.
Ketvirta — užsirašykite Birutės nuoviro receptą virtuvėje. Kai pirmasis kosulys ateis, neprireiks rausti po internetą.
Penkta — jei vartojate kraujo skystintus vaistus, prieš naudojant eikite pas šeimos gydytoją. Tradicija yra galinga, bet ji nepakeičia šiuolaikinės medicinos.
