Penkias valandas mėtau. Karšiai neima. Karpiai tylūs. Net mažos kuojos lyg dingusios.
Kaimynas Saulius — žvejys nuo vaikystės — sustojo prie kranto su pintine. Pažiūrėjo į mano spaudimą, į vandens paviršių, į pavakaryje patikti pradedančią saulę.
— Persikelk metrą giliau ir keisk masalą į duoną, — pasakė ramiai. — Ir jei per keturiasdešimt minučių nieko nepagausi — eik namo. Šiandien ne diena.
Po dešimties minučių meškerė pradėjo linkti. Po valandos kibire — keturi vidutiniai karšiai.
Kodėl birželio antroje pusėje žuvys nustoja kibti
Ne todėl, kad jos dingo. Todėl, kad pasikeitė ritmas.
Ankstyvas pavasaris — neršto laikotarpis. Žuvys aktyviai maitinasi prieš ir po jo. Birželio antroje pusėje neršto fazė baigiasi. Energija atgaunama. Maitinimosi intensyvumas mažėja.
Plius temperatūra. Vandens paviršiuje šilta — kartais virš dvidešimties laipsnių. Žuvys pasitraukia į gilesnius, vėsesnius sluoksnius. Ten ramiau, deguonies daugiau.
Plius vandens lygio kritimas. Sausesnės dienos sumažina vandens kiekį. Žuvys reaguoja į šitą pokytį, perkelia maitinimosi vietas.
— Vasaros pradžia yra žvejybos psichologijos egzaminas, — atsiduso Saulius. — Tas, kas pasiliko prie senųjų metodų, gauna tuščius kibirus. Tas, kas prisitaikė — laimėjimą.
Trys kintamieji, kurie keičia viską
Gylis
Pirmas ir svarbiausias dalykas. Birželį žuvys traukiasi iš seklumos.
Vidudienį — bent du metrai. Kartais keturi. Vakarais — vėl gali pakilti į vienos dvi metrus.
Mano klaidą buvo paprasta. Žinau seklumas savo tvenkinyje. Tose pačiose vietose pavasarį traukiau gerą derlių. Po neršto — ten lieka tik mažos žuvelės.
Persikraustyti reikia ne fiziškai, o per gylio nustatymą. Plūdę nustatyti giliau. Šėryklę panaudoti, kad masalas nukristų į gilesnį dugną.
Masalas
Antras kintamasis. Pavasarį karšiai puola sliekus. Birželį — dažniau renkasi augalinį maistą.
Tris triukus pamokė Saulius:
Duona, paskleidžiama už valandos prieš žvejybą — pritraukia būrį. Manai kruopos, drėgnu kąsneliu — gera prieskonė tai duonai.
Tuopų pūkai, kurie kasmet birželį krenta į vandenį — žuvys pripranta jais maitintis. Kelis pūkų gabaliukus ant kabliuko, ir suveikia.
Saulėgrąžos pyrago likučiai — alyvuotos kruopos, kurios skleidžia kvapą, traukiantį didesnes žuvis.
Laikas
Trečias kintamasis. Karštą vidudienį — žuvys praktiškai miega.
Geriausi langai: aušra ir tarp pusės keturių ir septynių vakaro. Tuomet vandenyje deguonies daugiau, žuvys aktyvėja.
Kartais — naktis. Po dvylikos. Bet tai jau atskira disciplina, su žibintais, specialiu pasiruošimu.
Skaityti vandenį
Yra ženklai, kurie pasako, kada žuvys maitinsis.
Vabzdžių dygimas paviršiuje. Laumžirgiai virš augalų — jų lervos vandenyje yra žuvų maistas.
Susipuolimai paviršiuje. Maži ratiukai, kuriuos sukelia žuvis, paimanti vabzdį. Ten — yra aktyvių individų.
Paukščiai. Kregždės skraido žemai virš vandens — vabzdžiai maišosi tarp paviršių. Tas pats signalas kaip ir žuvims.
Tylios uždaras vandens — žuvys pasitraukė į gylį arba neaktyvios.
Kada palikti vietą
Pamoka, kurią Saulius pakartojo kelis kartus.
Po keturiasdešimties minučių neaktyvios žvejybos viename taške — judink.
Naują vietą įvertink dešimt minučių. Jei niekas nesireiškia — keisk dar vieną. Bet naujai vietai duok bent penkiolika minučių, kad būrys priprastų prie tavo masalo, jei jis ten yra.
Daug laukiantis žvejys — neefektyvus. Daug judantis — irgi. Pusiausvyra: kantrybė plius lankstumas.
Tikrasis žvejybos žaidimas
Po šio sezono pakeitimo pradėjau pastebėti dėsningumus.
Geriausius derlius gaunu vakarais, su duona, dviem metrais gylio. Tuopų pūkų sezonas — auksinis langas, vos savaitę per metus. Po lietaus — žuvys aktyvėja, nes vanduo pasipildo deguonimi.
Pasekmių testas, kurį dabar darau prieš kiekvieną išvyką: kokia vandens temperatūra paviršiuje, ar šiandien yra vabzdžių dygimas, kokia vėjo kryptis. Trys atsakymai — trys koregavimai. Be jų — tuščios kibiras tik laiko klausimas.
