Pradėjau skaičiuoti atgal. Nuo gegužės dvidešimt penktosios atimu trisdešimt dienų — gaunasi balandžio dvidešimt penktoji. Nuo birželio dešimtosios atimu trisdešimt — gaunasi gegužės vienuoliktoji.
Štai langas, per kurį reikia pradėti sėti cukinijų sėklas vazonėliuose. Nei dieną anksčiau, nei dieną vėliau — bent ne be priežasties. Per ankstyva sėja duoda peraugusius daigus, kurie po persodinimo lauke ilgai stovi vietoje. Per vėlyva sėja sukuria daigus, kurie dar tik formuoja antrus tikrus lapus, kai jiems jau reikia kovoti už vietą lauke.
Kodėl būtent trisdešimt dienų — paklausiau ilgametės darželininkės Vaidos, kuri kasmet augina daigus pardavimui.
Trisdešimt dienų — ne atsitiktinis skaičius
— Cukinija per trisdešimt dienų pasiekia tokią būseną, kurioje jos šaknys užpildo dviejų šimtų ar trijų šimtų mililitrų vazonėlį be susukimo, — paaiškino Vaida. — Tai svarbus dalykas. Kai šaknys pradeda sukti ratu, augalas patiria stresą, kurio paskui niekada visiškai neatsigauna.
Daigas tokio amžiaus jau turi du iki keturių tikrų lapų, stiebas storesnis nei pieštukas, o šaknų sistema užima visą vazonėlio tūrį, bet dar nesisuka spirale. Tai būsena, kuri leidžia augalui per dvi tris dienas po persodinimo pradėti naujų lapų augimą.
Per ankstyvas daigas — penkiasdešimt dienų amžiaus — jau būna peraugęs. Šaknys susipynusios, stiebas plonas ir ištįsęs, augalas eikvoja energiją vidiniam stresui, ne lapų gamybai.
Per jaunas daigas — penkiolika dienų — turi tik skiltinius lapelius ir trapią šaknų sistemą, kuri persodinant pažeidžiama net atsargiausiomis rankomis.
Vazonėliai, žemė, sėjos gylis
Vazonėliai turi būti maži — du šimtai ar trys šimtai mililitrų tūrio. Didesnis vazonėlis atrodo geras pasirinkimas, bet jame žemė per ilgai išlieka šlapia, o tai sukelia šaknų puvinį.
Žemė — puri, gerai drenuojama, su perlito ar smėlio priemaiša. Vandentinė ar per tankia žeme prikimštas vazonėlis užmuš sėklą per pirmas tris dienas.
Sėjos gylis — vienas iki dviejų centimetrų. Giliau sėklai sunku prasiskinti į paviršių, sekliau ji per greitai išdžiūsta.
Po sėjos vazonėliai uždengiami plastikiniu maišeliu arba plėvele, kad išliktų drėgmė. Šiltoje, gerai apšviestoje vietoje sėklos sudygsta per keturias iki septynių dienų. Tada plėvelė nuimama, kad nesusidarytų grybelinis puvinys.
Persodinimas lauke — gegužės pabaigoje
Cukinijos negali pakęsti net trumpos šalnos. Todėl į lauką jos keliauja tik tada, kai dirvožemio temperatūra stabiliai išlaiko dešimt laipsnių, o naktinės temperatūros ne krenta žemiau penkių. Daugumoje Lietuvos regionų tai gegužės dvidešimt penkta arba vėliau — kai kuriose šaltesnėse vietose tik birželio pirmąjį dešimtadienį.
Atstumas tarp augalų — septyniasdešimt centimetrų. Tai gali atrodyti per daug, kai daigas dar mažas, bet vasaros viduryje cukinija išskleidžia tokius lapus, kurie užima beveik kvadratinį metrą.
Į kiekvieną duobutę įberti ketvirtadalį kibiro humuso ir vieną valgomąjį šaukštą kompleksinių mineralinių trąšų. Žemė aplink daigą gerai sutvirtinama, gausiai laistoma, kad šaknys glaudžiai susiliestų su nauju gruntu.
— Kai augalas po persodinimo per tris dienas pradeda naują lapą, žinai, kad viskas pasisekė, — atsiduso Vaida. — Jei sustoja savaitei — kažko prarado.
Ką daryti šiandien
Šįvakar pažiūrėkite į kalendorių. Jei iki gegužės dvidešimt penktosios liko trisdešimt dienų — rytoj jau metas paruošti vazonėlius. Jei liko keturiasdešimt — turite porą dienų pagalvoti apie veisles ir surinkti reikalingus dalykus.
Trys vazonėliai, dvi sėklos į kiekvieną, plastikinis maišelis, langas su rytine saule. Tiek užtenka, kad iki rugpjūčio iš vieno krūmo gautumėte tris cukinijas per savaitę.
O jei sėjos langas jau praėjęs — pirkite gatavus daigus iš darželio. Bet rinkitės tuos, kurie turi tris ar keturis tikrus lapus, kompaktišką stiebą ir nesusukotas šaknis vazonėlyje.
