Sodininkė Aldona pernai atvėrė savo komposto dėžę po šešių mėnesių brendimo. Kompostas atrodė nepriekaištingai — tamsus, drėgnas, su tuo žemišku kvapu, kuris reiškia, kad procesas pasisekė.
Išbarstė per visą daržą. Petražoles, morkas, salotas — viską aplaistė tuo brangiausiu sodininko aukso ekvivalentu.
Po trijų savaičių daržas atrodė kaip žolyno laukas. Ne dėl jos pasodintų augalų. Dėl piktžolių, kurios išplito visur — tankiai, agresyviai, su tomis pačiomis kibiomis sėklomis, kurias jinai pati prieš metus išmetė į komposto dėžę.
— Aš išbėriau pusę metų darbo per vieną piktžolę, — pasakė tada savo kaimynei.
Klaida, kurios sodininkai dažniausiai nepastebi
Kompostavimas yra biologinis procesas. Jis suskaido daugumą dalykų. Bet ne viską.
Trys grupės medžiagų komposte praktiškai neutralizuojamos.
Pirma — ligotų augalų liekanos. Pelenraukos, septorijos, fitoftoros sporos išgyvena kompostavimo temperatūrą. Ypač namų sąlygomis, kur krūva retai pasiekia 65 laipsnius. Sergantis pomidoro lapas, patekęs į kompostą rugpjūtį, ateinančių metų gegužę vėl atsiranda darže.
Antra — kenkėjų pažeista medžiaga. Voratinklinių erkučių kiaušiniai. Šiltnamio baltasparnės kūnai. Šliužai. Visi jie palieka biologinę liekaną, kuri paprastai išgyvena kompostavimo ciklą.
Trečia — subrendusios piktžolių sėklos. Štai į ką Aldona pati pataikė. Vienas užpernykštis kiaulpienės žiedas su keliasdešimt sėklų — ir gaunate užkrėstą kompostą per visą lysvę.
Atskleidimas — kas iš tikrųjų vyksta krūvoje
Aldona, kuri dabar konsultuoja pradedančius sodininkus, pasakojo apie tai, ką sužinojo per nesėkmę.
— Mes manome, kad kompostas yra magija, kuri suvalgo viską, — paaiškino. — Bet jis suvalgo tik tai, ką gali suvirškinti.
Sodininkystė per kompostą veikia trimis lygmenimis. Mikroorganizmai skaido organines medžiagas. Šiluma neutralizuoja dalį patogenų. Laikas baigia tai, kas liko.
Bet visi trys lygmenys turi ribų. Sergantys augalai, sėklos, kenkėjai dažniausiai šitą sistemą įveikia.
Sprendimas — paprastas patikrinimas prieš dedant
Aldona dabar prieš metant ką nors į kompostą daro tris klausimus.
Pirmas — ar augalas atrodo sveikas? Geltonos dėmės, papelėjusios vietos, nudžiūvę galiukai — ne į kompostą. Į atliekas arba sudeginti.
Antras — ar yra sėklos? Pomidoras su daugybe sėklų — pavojus. Salota, kuri jau išmetė žiedus — pavojus. Petražolės, kurių uždarytos žiedinės dėžutės — pavojus.
Trečias — ar yra kenkėjų? Voratinkliai apatinėje lapo pusėje — į atliekas. Lapai su kelių miligramų skylutėmis — į atliekas.
Jei visi trys atsakymai „ne” — į kompostą.
Ką galima drąsiai mesti
Sveikų daržovių lupenos, kotai, kevalai. Kiaušinių lukštai. Kavos tirščiai, arbatos lapai. Šviežios žolės nuopjovos (jaunos, dar be sėklų). Sausi rudens lapai. Smulkios šakos.
Senas uogienės arba fermentuotų konservų likučiai — tai netgi pagreitina procesą. Mielės nuo natūraliai fermentuotų produktų yra geriausias kompostavimo „starteris”.
Sausos mielės, ištirpintos drungname vandenyje (apie 60 gramų į penkis litrus, palikti vieną valandą šiltai) ir paskirstytos per krūvą — sutrumpina brendimą bent mėnesiu.
Lūžio momentas
Šįmet Aldonos daržas atrodo kitaip. Kompostas išskirstytas per kelias dėžes — į vieną deda tik tikrai švarią medžiagą, į kitą — abejotiną. Pirmosios kompostas eina į daržoves. Antrosios — po krūmais ir medžiais, kur sėklos jau turi kovoti su atauga.
— Paprastas pakeitimas, kurį padariau per nesėkmę, — pasakė ji. — Bet jis sutaupė man daugiau pinigų ir laiko nei trys gerai praleisti sezonai.
Žinojimas, kuris ateina iš nesėkmės, kartais yra patikimesnis nei tas, kuris ateina iš knygos. Aldona dabar tai pamąsto kiekvieną kartą, kai atveria dėžę.
