Tą pjaustyklę gavau dovanų prieš dešimt metų. Išbandžiau kartą – daržovės susigrūdo, pjaustinius buvo kreivi, pusė agurkų liko nespausti. Padėjau atgal į spintelę ir pamiršau.
Kol vieną vakarą žiūrėjau, kaip draugė Eglė per penkias minutes supjaustė morkas, svogūnus ir paprikas tobulais kubeliais – tuo pačiu prietaisu. Paklausiau: „Kaip tu tai darai?” Ji pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Turi paruošti daržoves prieš dedant. Tu dedi visą morką, ar ne?”
Taip. Dėdavau visą morką. Ir čia buvo visa problema.
Pirma klaida: daržovė per didelė
Eglė paaiškino kaip penkiamečiui: kiekvieną daržovę reikia supjaustyti pusiau, o jei reikia – dar smulkiau, kad gabalėlis visiškai tilptų ant apvalios platformos. „Jei kažkas kyšo per kraštą – spaudimas pasiskirstys netolygiai ir pjaustinius bus kreivi arba prietaisas užstrigs,” – pasakė ji.
Kietas daržoves – morkas, burokėlius – ji netgi šiek tiek apvirda prieš pjaustant, kad suminkštėtų. Ir prieš kiekvieną naudojimą ašmenis sudrėkina šaltu vandeniu – tada pjūvis eina lengviau.
Antra klaida: spaudžiau per lėtai
Kita gudrybė, kurios nežinojau: spaudimas turi būti staigus ir ryžtingas. Vienu judesiu – žemyn. Ne pamažu, ne bangomis, o vienu stipriu paspaudimu.
„Kai spaudi lėtai, daržovė sprunka į šoną ir kubeliai išeina nelygūs,” – paaiškino Eglė. Po kiekvieno paspaudimo – visiškai pakelti viršutinę dalį, pašalinti supjaustytą gabalėlį ir dėti kitą.
Tai skamba elementariai, bet aš dešimt metų dariau priešingai.
Trečia klaida: nevalsčiau tarp pjūvių
Eglė kas kelis pjūvius stabtelėdavo, pakeldavo viršutinę dalį ir mažu šepetėliu – tuo pačiu, kuris buvo komplekte – nušluostydavo ašmenis.
„Maisto dalelės kaupiasi ant peilių ir bukina juos. Po dešimties pjūvių jau jauti skirtumą,” – pasakė ji. Tas šepetėlis dešimt metų gulėjo pakuotėje – net nežinojau, kam jis skirtas.
Kai kitą dieną padariau viską teisingai
Ištraukiau prietaisą iš spintelės, nuploviau, surinkau kaip Eglė parodė – pasirinkti pjaustymo dalį, užfiksuoti, pritvirtinti indą. Papjaustiau morką pusiau, sudrėkinau ašmenis, padėjau gabalėlį ant platformos ir spaudžiau vienu ryžtingu judesiu.
Tobuli kubeliai. Po dešimties metų.
Nusijuokiau taip garsiai, kad vyras atėjo pažiūrėti, kas nutiko. Parodžiau rezultatą ir pasakiau: „Prietaisas visada veikė. Tai aš neveikiau.”
Dabar jį naudoju kiekvieną vakarą. Ir kiekvieną kartą galvoju – kiek salotų, sriubų ir troškinių praradau per tuos dešimt metų dėl to, kad nepaklausiau instrukcijos.
