Kovo viduryje Vantoje, Suomijoje, nutiko tai, ko joks tėvas neturėtų patirti. Dvejų metų vaikas žuvo darželyje per pietų miegą – dėl vienos procedūrinės klaidos, kurios neturėjo būti.
Tai ne nelaimingas atsitikimas, kurio niekas negalėjo numatyti. Tai klaida, kurios buvo galima išvengti. Ir tai gali pasikartoti bet kuriame darželyje, jei niekas apie tai nekalbės.
Kas nutiko per tas kelias minutes
Po pietų miego auklėtoja pradėjo lankstyti prie sienos pritvirtintas dviaukštes lovas – įprastą praktiką, atlaisvinti grindų erdvę. Dalis vaikų jau buvo perkelta į kitą kambarį. Bet dvejų metų vaikas dar miegojo.
Auklėtoja pakėlė lovą, nesusimąstydama patikrinti, ar ji tuščia. Vaikas, miegojęs tarp lovos ir sienos, patyrė mirtinus suspaudimo sužalojimus.
Greitoji pagalba atvyko per aštuonias minutes. Gelbėtojai per dvi minutes išlaisvino vaiką, pradėjo gaivinimą. Bet buvo per vėlu.
Tyrimas atskleidė ne vieną, o kelias spragas
Suomijos saugos tyrimų tarnyba nustatė, kad tai nebuvo vieno žmogaus klaida. Tai buvo sistemos klaida.
Darželyje nebuvo aiškaus protokolo, reikalaujančio patikrinti kiekvieną lovą prieš ją lankstytas. Auklėtoja tuo metu rūpinosi keliais vaikais vienu metu – dėmesys buvo padalytas. Pati lovos konstrukcija neturėjo jokio apsauginio mechanizmo, kuris nebūtų leidęs ją pakelti, jei viduje yra svoris.
Tyrėjai konstatavo: standartinės praktikos be tinkamų apsaugos priemonių yra nepakankamos. Procedūra, kuri buvo atliekama kasdien be incidentų, vieną dieną tapo mirtina.
Ką gali padaryti tėvai
Ši tragedija kelia klausimą, kurį turėtų užduoti kiekvienas tėvas: kaip mano vaiko darželyje vyksta pietų miegas?
Kokios lovos naudojamos – ar jos judamos, lankstomos, keliamos? Ar yra aiški taisyklė, kad prieš judindama baldus auklėtoja patikrina kiekvieną lovą? Ar darbuotojai apmokyti, ką daryti, kai vienu metu reikia prižiūrėti kelis vaikus ir tvarkyti patalpą?
Tai ne panika. Tai normalūs klausimai, kuriuos tėvai turi teisę ir pareigą užduoti.
Kad tai niekada nepasikartotų
Tyrėjai rekomendavo konkrečias priemones: privalomą lovų patikrą prieš lankstymą, aiškias priežiūros zonas, kai vyksta patalpos pertvarkymas, ir darbuotojų mokymus apie prevenciją.
Kai kurios įstaigos svarsto stacionarių baldų alternatyvas – kad lovų apskritai nereikėtų judinti.
Ši istorija – ne tam, kad gąsdintų. Ji tam, kad primintų: saugumas darželyje – ne savaime suprantamas dalykas. Jis priklauso nuo procedūrų, mokymų ir dėmesio. Ir nuo tėvų, kurie klausia.
