Praėjusį rudenį ūkininkas iš Lazdijų rajono pakvietė ekologą Darių Stankūną apžiūrėti saulės elektrinės, kurią pastatė prieš trejus metus, teritoriją. Ne dėl panelių – dėl to, kas po jomis vyksta.
„Atvažiavau ir nustebau,” – pasakojo Darius. – „Po panelėmis – žolė, kurios nėra laukuose aplink. Tarp eilių – vabzdžiai, drugeliai, net ežys. Aplink tvorą – paukščių lizdai.” Ūkininkas pats negalėjo patikėti: pastatė elektrinę dėl pinigų, o gavo dar ir miniatiūrinį gamtos draustinį.
Kodėl taip nutinka
Darius paaiškino paprastai: saulės parkas sukuria sąlygas, kokių aplinkinėje žemėje nėra. Tvora apsaugo nuo didesnių plėšrūnų ir nuo žmonių trikdymo – gyvūnams ten ramu. Panelės duoda pavėsį, kuris karštomis dienomis gali sumažinti temperatūrą po jomis keliais laipsniais.
„Bet svarbiausia – dirvožemis,” – sakė jis. – „Tyrimai dykumose parodė, kad žemė po saulės panelėmis yra dvigubai geresnės būklės nei šalia. Pavėsis mažina garavimą, dirva ilgiau lieka drėgna, ir augalai ten auga geriau.”
Kai žemė apželia žole ir laukiniais augalais, atsiranda vabzdžiai. Kai atsiranda vabzdžiai – atsiranda paukščiai, rupūžės, ežiai. Viena grandinė traukia kitą.
Kalifornijos lapės, kurios apsigyveno tarp panelių
Darius papasakojo apie tyrimą Kalifornijoje, kuris jį patį nustebino: amerikiečių kit lapės – rūšis, praradusi daugiau nei 95 procentus savo natūralių buveinių – pradėjo kurtis saulės elektrinių teritorijose.
„Tvora apsaugo nuo kojotų. Panelių šešėlis – nuo karščio. Po panelėmis pilna graužikų ir vabzdžių – tai maistas,” – aiškino ekologas. – „Lapės ten rausė urvus ir gyveno nuolat. Ne aplankyti ateidavo – gyveno.”
Tai nereiškia, kad kiekviena saulės elektrinė automatiškai tampa draustine. Bet kai teritorija aptverta, chemikalai nenaudojami ir žolė nekertama kas savaitę – gamta grįžta pati.
Ką gali padaryti elektrinės savininkas
Darius davė kelis praktiškus patarimus: „Pirmiausia – nesipurkškite herbicidais po panelėmis. Leiskite žolei augti. Antra – tvoros apačioje palikite tarpus smulkiems gyvūnams – ežiams, rupūžėms – kad galėtų laisvai judėti.”
Paneles galima išdėstyti pakopomis – tai sukuria skirtingas šešėlio zonas, tinkamas skirtingiems gyvūnams. Vieni mėgsta pilną pavėsį, kiti – pusiau atvirą erdvę.
„Ir stebėkite, kas ten gyvena,” – patarė Darius. – „Reguliarus stebėjimas parodo, ar jūsų elektrinė veikia kaip buveinė. O jei veikia – tai ne tik gera gamtai. Tai gera ir jūsų sklypui, nes sveika ekosistema savaime kontroliuoja kenkėjus.”
Kai kitą kartą pamatysite saulės panelių lauką – žinokite: po jomis gali vykti kur kas daugiau nei elektros gamyba. Ir galbūt tai yra gražiausias atsinaujinančios energijos šalutinis produktas.
