Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei 700 farmacinių junginių aptinkama Europos upėse ir požeminiuose vandenyse. Dalis jų ten patenka būtent per tualetus – kai žmonės nuleidžia senus vaistus, antibiotikus ar net sudužusius termometrus. Ir didžioji dalis valymo įrenginių tiesiog nepritaikyta jų pašalinti.
Tai reiškia, kad tai, ką nuleidžiate šiandien, gali grįžti į jūsų čiaupą rytoj. Ne tiesiogiai, ne iškart – bet kelias yra trumpesnis, nei tikitės.
Kaip nuodai keliauja iš tualeto atgal į stiklinę
Kai vaistas patenka į kanalizaciją, jis keliauja į nuotekų valymo įrenginius. Problema ta, kad daugelis vaistinių medžiagų yra chemiškai stabilios – jos nesuyra taip lengvai kaip buitiniai teršalai. Antibiotikai, hormonai, skausmą malšinantys preparatai – visi jie gali praeiti pro filtrus ir patekti į upes, ežerus ir požeminį vandenį.
Laikui bėgant šie junginiai bioakumuliuojasi vandens organizmuose ir sutrikdo ekosistemas. Žuvyse aptinkami antidepresantų pėdsakai, varliagyviai patiria hormonų sutrikimus. O kai tas pats vanduo vėliau naudojamas geriamojo vandens tiekimui – pėdsakai atsiranda ir jūsų stiklinėje. Ne tokiais kiekiais, kurie iškart pakenktų – bet ilgalaikis poveikis tebėra tiriamas, ir kol kas niekas negali garantuoti, kad jis saugus.
Gyvsidabris iš senų termometrų – dar pavojingesnis. Jis toksiškas, ilgai išliekantis ir kaupiasi maisto grandinėje. Vienas sudužęs termometras tualete gali užteršti tūkstančius litrų vandens.
Kur iš tikrųjų turi keliauti seni vaistai
Receptinius ir nereceptinius vaistus reikia grąžinti į vaistinę. Dauguma vaistinių Lietuvoje priima senus vaistus nemokamai – tiesiog atnešate ir atiduodate. Antibiotikus – ypač svarbu negrąžinti į spintelę „visam atvejui”. Pasibaigęs galiojimas keičia jų cheminę sudėtį, o nebaigti kursai prisideda prie atsparumo antibiotikams.
Aštrius daiktus – adatas, švirkštus – prieš išmetant reikia sudėti į standžius, nepraduriamus konteinerius. Paprastas plastikinis butelis su dangteliu tinka. Tai saugo ne tik aplinką, bet ir atliekų tvarkytojus, kurie gali susižeisti nesandarioje pakuotėje.
Gyvsidabrio termometrai keliauja į savivaldybės pavojingų atliekų surinkimo punktus – ne į buitines šiukšles ir jokiu būdu ne į tualetą. Jei termometras sudužo namuose – nelieskite gyvsidabrio plikomis rankomis, vėdinkite patalpą ir surinkite lašelius lipnia juosta ar šlapia popierine. Tai ne panika, o elementarus saugumas.
Vitaminai, maisto papildai, pleistrai ir tvarsčiai gali būti išmetami į įprastas buitines atliekas – jiems specialaus šalinimo nereikia. Bet jei abejojate – geriau grąžinti į vaistinę nei rizikuoti.
Kas šešis mėnesius patikrinkite vaistinėlę namuose. Pasibaigusio galiojimo vaistai ne tik nebeveikia – jie gali tapti cheminiu pavojumi ir jums, ir aplinkai. Tai užima penkias minutes, o nauda – ir jūsų šeimai, ir bendruomenei – nepalyginamai didesnė.
Jei vis dar nuleidžiate senus vaistus į tualetą – žinokite, kad kelias nuo jūsų vonios iki jūsų geriamojo vandens stiklinės yra trumpesnis, nei norėtumėte tikėti.
