Trejus metus augindavau cukinijas ir gaudavau tą patį rezultatą: krūmas didelis, žiedų pilna, bet vaisių – vienas kitas. Kaimynė Rita kiekvieną vasarą nešiodavo pilnus kibirus, o aš – tuščiomis.
Vieną liepos rytą neištvėriau ir nuėjau tiesiai pas ją. Rita pažvelgė į mano lysvę ir iškart pasakė: „Moteriškų žiedų beveik nėra. Todėl ir neužmezga.” Paklausiau, kodėl jų nėra – ji atsakė klausimu: „O kur tavo cukinijos auga? Ir ką po jomis dedi?”
Kodėl auga tik vyriški žiedai
Pasirodo, cukinija – jautresnis augalas, nei galvojau. Jei per mažai saulės – augalas teikia pirmenybę vyrišiems žiedams, o moteriškų beveik neformuoja. Mano lysvė buvo pusiau pavėsyje – medžio šešėlis užkliūdavo nuo pietų.
Antra priežastis – laikas. Persodinau daigus per anksti, kai dirva dar buvo šalta. Daigai patyrė stresą, ištįso, ir jų gyvybingumas nukrito dar prieš žydėjimą. Rita perspėjo: „Niekada nesodink, kol nepraeina šalnų pavojus. Geriau savaitę vėliau nei dieną per anksti.”
Trečia – mityba. Po cukinijomis berdavau tik kompostą ir tikėjausi, kad pakaks. Rita paaiškino, kad to nepakanka – reikia ir mineralinių trąšų, ir mikroelementų purškimo per lapus.
Ką pakeičiau – ir kas nutiko
Pirmiausia perkėliau lysvę į vietą, kur saulė šviečia visą dieną. Antra – kitais metais persodinau daigus tik birželio pradžioje, kai dirva buvo tikrai šilta.
Trečia – iki liepos pradžios patręšiau kompleksinėmis trąšomis ir papurkščiau mikroelementų tirpalu per lapus. „Tai dvigubas smūgis,” – pasakė Rita. – „Trąšos maitina visą augalą, o purškimas per lapus tiesiogiai padeda formuotis kiaušidėms ir moteriškiems žiedams.”
Po dviejų savaičių pamačiau pirmus moteriškus žiedus – su mažytėmis cukinijų užuomazgomis prie pagrindo. Tokių anksčiau beveik nematydavau.
Kai bičių nepakanka – rankomis
Rita dar parodė vieną triuką. Jei ryto metu vabzdžių per mažai – apdulkinti galima rankomis. Nuskini subrendusį vyrišką žiedą, atsargiai atveri ir kuokeliais perbrauki moteriško žiedo piestelę. Arba tiesiog paimi minkštą teptukelį ir perneši žiedadulkes nuo vieno žiedo ant kito.
„Tai daryti reikia ryte, kol žiedai atidaryti,” – patikslino ji. – „Po pietų jau per vėlu.”
Svarbu: jei moteriškų žiedų vis dar nėra – rankinis apdulkinimas nepadės. Pirma reikia išspręsti priežastis: saulė, laikas, mityba.
Stebėk vaisius nuo pat pradžių
Rita dar perspėjo: kai cukinijos pradeda megzti vaisius, reikia stebėti jų vystymąsi. Dėl oro sąlygų nusilpusios kiaušidės gali tapti jautrios grybelinėms infekcijoms. Jei matai, kad vaisiaus užuomazga geltėja ar minkštėja – greičiausiai jai trūksta mitybos arba drėgmės.
Stiprūs, gerai maitinami augalai geriau atsispiria ligoms patys. Todėl tręšimas ir purškimas per lapus nėra vien žiedų klausimas – tai ir vaisių apsauga visam sezonui.
Tą vasarą pirmą kartą turėjau tiek cukinijų, kad dalindavau kaimynams. Rita nustebusi nebuvo – tik šyptelėjo: „Matai, kartais reikia tik vieno žingsnio – bet teisingo.”
