Žuvų skyriuje visada griebiame tą patį – lašišą, menkę, kartais silkę. O šalia guli plokščia, neįspūdinga žuvis, pro kurią praeinu net nesustodamas. Plekšnė. Atrodo per paprasta, per pigi, per nežinoma.
Bet kai dietologė pasakė, kad ši žuvis pagal maistinę vertę lenkia daugelį populiarių rūšių, o kaulų joje beveik nėra – supratau, kad ignoravau vieną geriausių Baltijos jūros produktų.
Kodėl plekšnė – viena sveikiausių Baltijos žuvų
Plekšnės mėsa – liekna, švelni ir lengvai virškinami. Vienoje porcijoje telpa solidus kiekis visaverčio baltymo, o kartu – selenas, jodas, vitaminas B12, fosforas ir natūralios omega-3 riebalų rūgštys.
Selenas ir jodas palaiko skydliaukės funkciją bei imuninę sistemą. Vitaminas B12 reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir nervų sistemos darbui. Fosforas su vitaminu D rūpinasi kaulais ir dantimis. O omega-3 – širdimi ir smegenimis.
Svarbu ir tai, ko plekšnėje mažai: sunkiųjų metalų joje gerokai mažiau nei didesnėse plėšriose žuvyse. Todėl ją ramiai galima dėti ant stalo ir vaikams, ir nėščiosioms.
Beveik be kaulų – ir tai ne reklamos triukas
Daugelis žuvų pilnos smulkių, spygliuotų kaulelių, dėl kurių valgymas virsta minų lauku. Plekšnė – visiškai kita istorija. Jos plokščias kūnas ir paprastas stuburas leidžia filė atskirtis lengvai, tvarkingais gabalais, beveik be jokių siurprizų.
Būtent todėl ji tokia patogi šeimoms: vaikams nereikia bijoti užkliūti už kaulo, o tėvams – sekundė po sekundės tikrinti kiekvieną kąsnį. Atliekų lieka minimaliai, apdorojimas greitas, o filė išeina vientisa ir patogu ruošti bet kokiu būdu.
Kaip paruošti, kad būtų skaniausia
Plekšnė geriausiai atsiskleidžia ruošiant greitai ir švelniai. Kepkite keptuvėje su šlakeliu sviesto, orkaitėje ant kepimo popieriaus arba folijoje su citrina ir krapais. Trumpas kepimo laikas – raktas: kai filė pradeda sluoksniuotis ir stuburas atsiskiria švelniai, žuvis paruošta.
Pagardinimui pakanka druskos, pipirų, šviežių žolelių – čiobrių, petražolių ar česnako skiltelės. Folijoje kepdami pridėkite šiek tiek daržovių: cukinijų griežinėlių, pomidorų pusių, svogūnų žiedų. Garas surenka skonius ir pateikia ant lėkštės jau baigtą patiekalą.
Patiekta su rudaisiais ryžiais ar šviežiomis salotomis, plekšnė virsta pilnaverčiais pietumis ar vakariene, kuriems nereikėjo nė pusvalandžio.
Kam ši žuvis tinka labiausiai
Plekšnė – universali: ji tinka ir sportininkams, kuriems reikia liesų baltymų, ir senyvo amžiaus žmonėms, ieškantiems lengvai virškinamo maisto, ir po ligos besiataigaunantiems pacientams.
Jei siekiate padidinti jodo, seleno ar vitamino B12 kiekį mityboje – plekšnė yra vienas paprasčiausių būdų tai padaryti be papildomų tablečių. Ji kepa greitai, palieka mažai atliekų ir kainuoja perpus pigiau nei lašiša. Net tie, kas paprastai žuvies nemėgsta dėl specifinio kvapo, dažnai nustemba – plekšnės mėsa kvepia švelniai, beveik neutraliai, ir neturi to intensyvaus žuviškumo, kuris daugelį atbaido.
Kitą kartą žuvų skyriuje pabandykite praeiti pro lašišą ir paimti tą plokščią, kuklią žuvį iš šono. Gali būti, kad nustebsite – ne dėl egzotikos, o dėl to, kokia ji paprastai gera. Kartais geriausias pasirinkimas slypi ten, kur net nežiūrime.
