Kiekvieną mėnesį pirkdavau skaidulų papildus ir antioksidantų kapsules – po dešimt penkiolika eurų už dėžutę. Kai dietologė Aušra paklausė, ar valgau lapkotinį salierą – tą su stiebeliais – pagalvojau – kokia čia sąsaja.
Paaiškėjo – didžiulė.
Kai salierėlis pranoko kapsulę
„Žalias salieras turi viską, už ką moki papilduose: kalį, vitaminą C, vitaminą K, priešuždegiminius flavonoidus – apigeniną ir liuteoliną. Ir dar netirpias skaidulas, kurios mechaniškai valo žarnyno sieneles,” – pasakė Aušra.
„Mechaniškai?” – paklausiau.
„Netirpios skaidulos didina žarnyno turinį ir skatina peristaltiką – natūralų žarnyno judėjimą, kuris stumia atliekas pirmyn. Todėl ir vadina žarnyno šluota,” – aiškino ji. „Joks papildas to nepadaro taip efektyviai, nes tabletėse nėra tos fizinės struktūros. Skaidulų kapsulė tirpsta ir subyra – ji neveikia taip pat.”
„O jei nenoriu valgyti žalio?” – paklausiau.
„Gali trumpai garinti – ne ilgiau penkių minučių. Taip sumažėja oksalatai, bet skaidulos ir mineralai išlieka. Bet virtas – jau ne. Išvirtas salieras praranda didelę dalį vitamino C ir skaidulų efektyvumo – mineralai lieka, bet pats valomasis poveikis dingsta,” – atsakė Aušra.
Širdis, apie kurią negalvojau
Aušra papasakojo dar vieną dalyką, kuris mane nustebino – saliero poveikį širdžiai.
„Kalis reguliuoja elektrolitų pusiausvyrą ir padeda mažinti kraujospūdį. Vitaminas K slopina arterijų kalcifikaciją – tai reiškia, kad kraujagyslės ilgiau išlieka elastingos. O flavonoidai mažina oksidacinį stresą, kuris sukelia aterosklerozę,” – vardijo ji.
„Ir visa tai viename saliere?” – paklausiau.
„Už kelis centus. Palygink su antioksidantų kapsule už penkis eurus,” – šypsojosi Aušra.
Kaip valgyti, kad veiktų
Aušra patarė tris būdus, kurie išsaugo visas maistines medžiagas.
„Geriausias – žalias, sutarkuotas. Gali dėti į salotas, užpilti citrina ir alyvuogių aliejumi. Antras – trumpai garintas, ne ilgiau penkių minučių. Taip sumažėja oksalatai, bet skaidulos ir mineralai išlieka,” – aiškino ji. „Trečias – žalias salieras su jogurtu arba humuso padažu. Traškus užkandis, kuris sotina ir neapkrauna.”
Perspėjo ir dėl vieno dalyko: „Niekada nepirk marinuoto saliero iš parduotuvės – juose per daug druskos ir cukraus. Visa nauda dingsta, o pridedi tai, ko organizmui nereikia.”
Kam geriau susilaikyti
Aušra buvo atidi su perspėjimais. „Jei turi inkstų akmenų – valgyk atsargiai, nes oksalatai gali skatinti akmenų formavimąsi. Jei geri vaistus nuo kraujospūdžio – saliero diuretinės savybės gali sukelti per didelį kraujospūdžio kritimą. Nėščioms – saikingai, nes kai kurie bioaktyvūs junginiai gali stimuliuoti gimdos susitraukimus,” – perspėjo ji.
„Bet visiems kitiems?” – paklausiau.
„Visiems kitiems – tai pigiausia investicija į sveikatą, kokią galima padaryti. Šimtas gramų saliero kainuoja kelis centus ir duoda daugiau nei dešimties eurų vertės papildas. Sunku rasti geresnį santykį,” – atsakė ji.
Kai papildai liko stalčiuje
Per tris mėnesius nustojau pirkti skaidulų kapsules ir antioksidantų tabletes. Virškinimas pagerėjo labiau nei per metus su papildais – ir tai pajutau jau po pirmos savaitės kasdienio saliero valgymo. Ryte jaučiuosi lengviau, energijos daugiau, o sąskaita vaistinėje sumažėjo trečdaliu.
Dabar kiekvieną kartą, kai matau lentynoje antioksidantų dėžutę už penkiolika eurų, prisimenu Aušros šypseną ir jos klausimą: „Ar valgai salierą?” Kartais atsakymas į sudėtingą klausimą guli daržovių skyriuje.





