Tris savaites kosėjau sausu, priepuoliniu kosuliu. Šeimos gydytojas skyrė antibiotikus – nepadėjo. Sirupą nuo kosulio – irgi ne. Temperatūra svyravo apie trisdešimt septynis ir tris – ne karščiavimas, bet ir ne norma. Ant rankų atsirado keisti raudoni bėrimai.
Kai pulmonologė Raimonda pažiūrėjo į visą vaizdą kartu, jos reakcija buvo netikėta.
Kai kosulys reiškia ne tai, ką galvoji
„Antibiotikai nepadėjo, nes priežastis ne bakterinė,” – pasakė Raimonda, peržiūrėdama tyrimus. „Sausas kosulys, nedidelis karščiavimas, švokštimas ir dilgėlinė ant odos – tai simptomų grupė, kuri rodo galimą parazitinę priežastį.”
„Parazitai? Plaučiuose?” – paklausiau netikėdamas.
„Tam tikrų parazitų – pavyzdžiui, Ascaris lumbricoides – lervos keliauja per organizmą. Iš žarnyno per kraujotaką patenka į kepenis, iš ten – į plaučius. Kai lervos pasiekia alveoles, jos dirgina plaučių audinius ir sukelia būtent tokį kosulį – sausą, priepuolinį, nereaguojantį į standartinius vaistus,” – aiškino ji.
Kelionė, apie kurią nežinojau
Raimonda paaiškino visą procesą. Lervos, patekusios į žarnyną, prasiskverbia pro gleivinę ir patenka į kraujotaką. Per septynias dešimt dienų jos nukeliauja iki plaučių kapiliarų, prasiskverbia pro alveolių sieneles ir pradeda dirginti kvėpavimo takus.
„Todėl kosulys sausas – jokio užkrėtimo, jokių bakterijų. Tiesiog mechaninis ir cheminis dirginimas nuo lervų. Antibiotikai čia bejėgiai, nes nėra ko naikinti bakterijų prasme,” – sakė ji.
„O tie bėrimai ant rankų?” – paklausiau.
„Dilgėlinė – imuninė reakcija į parazitų toksinus. Organizmas atpažįsta svetimkūnį ir reaguoja alerginiu atsaku. Tai dar vienas ženklas, kad priežastis ne virusinė,” – atsakė Raimonda.
Kodėl negalima gydytis pačiam
Pirmas mano instinktas buvo – vaistinė, antiparazitiniai vaistai, ir problema išspręsta. Raimonda sustabdė iš karto.
„Niekada nevartok antiparazitinių vaistų be diagnostikos ir gydytojo priežiūros,” – pasakė ji griežtai. „Kai parazitai masiškai žūva, jie išskiria didelius kiekius toksinų į kraują. Be kontrolės tai gali sukelti sunkų alerginį šoką – pavojingesnį nei pati infekcija.”
„Tai kas pirmiausia?” – paklausiau.
„Išmatų tyrimas ir serologiniai testai. Tik nustačius tikslią priežastį galima parinkti tinkamus vaistus tinkamomis dozėmis, stebint organizmo reakciją,” – atsakė ji.
Žarnyno fazė – kai blogiausia dar priešaky
Raimonda perspėjo, kad plaučių fazė – tik pradžia. Jei infekcija neidiagnozuojama ir negydoma, lervos subręsta žarnyne ir prasideda antra fazė.
„Pilvo pūtimas, pykinimas, nepaaiškinamas svorio kritimas kartu su padidėjusiu apetitu – tai ženklai, kad parazitai jau maitinasi šeimininko audiniais. Atsiranda geležies stokos anemija, irzlumas, naktinis dantų griežimas,” – pasakojo ji.
„Visa tai – nuo vienos infekcijos?” – paklausiau.
„Taip. Todėl svarbu diagnozuoti kuo anksčiau – kai dar plaučių fazė, kai kosulys yra vienintelis simptomas. Vėliau gydymas sudėtingesnis.”
Kai atsakymas atėjo iš laboratorijos
Pasidariau tyrimus. Rezultatas patvirtino Raimondos įtarimą. Gydymas truko dvi savaites, po gydytojo priežiūra – jokių komplikacijų, jokio šoko.
Po mėnesio kosulys dingo visiškai. Bėrimai – irgi. Energija grįžo tokia, kokios nebebuvau jutęs mėnesiais. Žmona sakė, kad ir naktimis nustojau kosėti – o tai reiškė, kad pagaliau abu miegojome normaliai.
