Dvidešimt metų grūstuvė gulėjo stalčiuje ir laukdavo bulvių sezono. Kartą per mėnesį ištraukdavau, sumindžydavau košę ir vėl paslėpdavau. Atrodė, kad daugiau jai darbo nėra.
Kol sesuo Rūta nepamatė, kaip ieškau kiaurasamčio konservuotoms pupelėms nusausinti.
„Kam tau tas kiaurasamtis?” – paklausė ji nustebusi. „Imk grūstuvę.”
Pagalvojau, kad juokauja. Bet ji parodė triuką, kuris pakeitė mano požiūrį į šį paprastą įrankį.
Pirmas triukas: konservų nusausinimas
Rūta paėmė skardinę pupelių, uždėjo grūstuvę plokščia puse ant viršaus ir švelniai prispaudė. Skystis pratekėjo pro skylutes, o pupelės liko skardinėje.
„Veikia su viskuo,” – sakė ji. „Kukurūzai, žirneliai, pievagrybiai, vaisiai sirupe. Nereikia jokio sietelio.”
Išbandžiau tą pačią dieną su konservuotais kukurūzais. Veikė tobulai. Grūstuvės skylutės per didelės smulkioms dalelėms, bet puikiai laiko didesnius gabalėlius.
Dabar kiaurasamtis guli stalčiuje, o grūstuvė – visada po ranka.
Antras triukas: maisto ištraukimas iš verdančio vandens
Šį būdą atradau pati, kai neradau samtuko su skylutėmis. Viriau kiaušinius, reikėjo ištraukti – o rankoje buvo tik grūstuvė.
Įkišau, pakėliau – ir viskas pavyko. Plokščias paviršius puikiai laiko kiaušinius, bulves, morkas. Vanduo nuteka pro skylutes, maistas lieka ant viršaus.
Skirtingai nuo įprastų samčių, grūstuvė tvirta ir stabili. Nebijai, kad maistas nuslys ar išsprūs. Ir purslų mažiau, nes keli lėtai ir kontroliuojamai.
Dabar virtuvėje turiu vieną įrankį, kuris atlieka trijų darbą.
Kodėl tai veikia
Rūta paaiškino paprastai: „Grūstuvė sukurta atlaikyti spaudimą. Ji tvirta, skylėta ir turi ilgą kotą. Tai beveik tobulas universalus įrankis.”
Pagalvojus – teisybė. Skylutės leidžia skysčiui nutekėti. Plokščias paviršius laiko maistą. Tvirta konstrukcija nesilanksto ir nedeformuojasi. Ilgas kotas apsaugo rankas nuo garų ir purslų.
Įrankių gamintojai sukūrė ją bulvėms, bet funkcionalumas tinka daug kam.
Ką dar galima daryti
Po to, kai atradau šiuos du triukus, pradėjau eksperimentuoti. Grūstuvė puikiai tinka sutrinti avokadus guacamole, suminkštinti bananus kepimui, net sugrūsti česnakus marinatams.
Sesuo sako, kad jos močiutė naudodavo grūstuvę net tešlai spausti – kai neturėjo kočėlo.
„Seniau žmonės neturėjo dešimties įrankių kiekvienai funkcijai,” – juokėsi Rūta, rodydama savo virtuvę. „Vienas daiktas – dešimt panaudojimų. Taip gyveno mūsų močiutės.”
Mažiau daiktų, daugiau vietos
Dabar mano virtuvės stalčius lengvesnis. Kiaurasamtis, samtis su skylutėmis, specialus avokadų trintuvėlis – viso to nebereikia. Grūstuvė atlieka visų jų darbą.
Kartais geriausias virtuvės įrankis – tas, kurį jau turi. Tereikia pažiūrėti į jį kitaip.
Rūta sako, kad dar yra triukų, kurių neišmokau. Kitas kartas – kaip grūstuve padaryti tobulą česnako pastą. Bet tai jau kita istorija.
Dabar kiekvieną kartą, kai atidarau stalčių, matau grūstuvę ir šypsausi. Iš „bulvių įrankio” ji tapo nepakeičiama pagalbininke.
