Tėvui šiemet sukako šešiasdešimt penkeri. Per gimtadienį jis kaip visada paėmė alaus – juk šventė. Bet kai papasakojau apie tai draugui neurologui Mantui, jis susiraukė.

„Žinai, ką sako naujausi tyrimai? Šešiasdešimt penkeri – tai riba, po kurios alkoholis smegenyse daro visai kitokią žalą.”

Paklausiau, ką jis turi omenyje. Atsakymas privertė susimąstyti.

Kodėl būtent šešiasdešimt penkeri

Mantas paaiškino, kad smegenys po šešiasdešimt penkerių keičiasi fundamentaliai.

„Neuroplastiškumas – smegenų gebėjimas atsitaisyti ir prisitaikyti – smarkiai sumažėja. Tai, ką smegenys lengvai sugydydavo jaunystėje, dabar nebeatstatoma.”

Be to, keičiasi ir tai, kaip organizmas apdoroja alkoholį. Kepenys dirba lėčiau. Alkoholis ilgiau cirkuliuoja kraujyje. Poveikis smegenims – ilgesnis ir stipresnis.

„Neurologas Richardas Restakas, kuris parašė knygą apie atmintį, tiesiogiai sako: po šešiasdešimt penkerių alkoholio reikėtų atsisakyti visiškai.”

Kaip alkoholis kenkia atminčiai

Mantas papasakojo apie mechanizmus.

„Alkoholis sutrikdo neuromediatorių – smegenų cheminių pasiuntinių – pusiausvyrą. Ypač paveikiamos glutamato ir GABA sistemos, kurios atsakingos už mokymąsi ir atmintį.”

Hipokampas – smegenų dalis, kuri formuoja prisiminimus – ypač jautri alkoholiui. Laikui bėgant neuronai nyksta.

„Be to, alkoholis sukelia oksidacinį stresą. Tai tarsi rūdys smegenims. Po šešiasdešimt penkerių organizmas su tuo kovoja daug sunkiau.”

Mantas pridūrė, kad net saikingas vartojimas – pora bokalų per savaitę – jau turi matomą poveikį.

Ką rodo tyrimai

Paprašiau konkrečių skaičių.

„Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojantys alkoholį po šešiasdešimt penkerių turi žymiai didesnę demencijos riziką. Ne šiek tiek didesnę – žymiai.”

Smegenų skenavimas parodo mažesnį tūrį, silpnesnius ryšius tarp sričių, lėtesnį apdorojimą.

„Ir svarbiausia – tai negrįžtama. Jaunystėje smegenys atsistato. Po šešiasdešimt penkerių – ne.”

Ką daryti, jei jau seniai geri

Paklausiau, ar yra prasmė mesti, jei žmogus gėrė visą gyvenimą.

„Absoliučiai,” – atsakė Mantas. „Nustojus gerti, smegenys pradeda atsigauti. Lėtai, bet pradeda. Geriau vėlai nei niekada.”

Jis patarė pradėti palaipsniui. Ne staiga nutraukti – ypač jei vartojimas buvo ilgalaikis – bet mažinti.

„Jei sunku pačiam – kreiptis pagalbos. Šeimos gydytojas, psichologas. Nėra gėdos prašyti pagalbos.”

Saugios ribos iki šešiasdešimt penkerių

Mantas pabrėžė: net iki šešiasdešimt penkerių alkoholis nėra nekenksmingas.

„JK sveikatos tarnyba rekomenduoja ne daugiau keturiolikos vienetų per savaitę. Tai maždaug šešios taurės vyno arba šešios skardinės alaus.”

Svarbu ir kaip geri. Viską per vieną vakarą – blogai. Paskirstyta per savaitę – geriau.

„Bet jei artėji prie šešiasdešimt penkerių – jau laikas galvoti apie mažinimą. Ne šešiasdešimt penktojo gimtadienio rytą, o anksčiau.”

Pokalbis su tėvu

Po pokalbio su Mantu paskambinau tėvui. Nesakiau „nustok gerti” – jis to nemėgsta. Tiesiog papasakojau, ką sužinojau.

Jis tylėjo, tada pasakė: „Žinai, paskutiniu metu jaučiu, kad atmintis nebe ta. Gal ir tiesa, ką sakai.”

Nežinau, ar jis visiškai atsisakė alaus. Bet žinau, kad sumažino. Ir man to pakanka.

Kartais svarbiausias pokalbis – ne tas, kuris pakeičia viską iškart. O tas, kuris pasėja sėklą.