Dvidešimt metų laikiau kates ir visada jaučiau, kad jos veikia mano nuotaiką. Kai papasakojau šeimos gydytojai Renatai, ji šyptelėjo: „Dabar tai jau ir mokslas patvirtino. Ir ne bet kaip – su konkrečiais skaičiais.”
Pasirodo, mano pojūtis turėjo fiziologinį pagrindą.
Ką rodo tyrimai
Mokslininkai išmatavo pokyčius kačių savininkų organizmuose. Kortizolio – streso hormono – lygis mažėja jau po dešimties minučių bendravimo su kate.
„Bet įdomiausia – širdies ir kraujagyslių sistema,” – pasakojo gydytoja Renata. – „Kačių savininkai turi mažesnę infarkto ir insulto riziką.”
„Rimtai?” – nustebau.
„Visiškai rimtai,” – patvirtino ji. – „Kraujospūdis ir širdies ritmas stabilesni. Ypač tiems, kas bendrauja su kate kasdien.”
Dr. Leslie Lyons tyrimai parodė dar keistesnį dalyką – kačių murkimas 25–50 Hz dažnio diapazone skatina raumenų atsistatymą ir net kaulų gijimą.
Kodėl smegenys reaguoja
Gydytoja paaiškino neurobiologiją. Kai glostome katę, smegenys išskiria dopaminą – laimės hormoną. Parasimpatinė nervų sistema aktyvuojasi, ir mes raminamės.
„Tai ne placebo,” – pabrėžė Renata. – „Tai matomi pokyčiai smegenų veikloje.”
Mano vyras, kuris visada skeptiškai žiūrėjo į „kačių magiją”, klausėsi mūsų pokalbio.
„Tai todėl tu tokia rami, kai Murka ant kelių?” – paklausė jis.
„Pasirodo, taip,” – atsakiau.
Kam katės padeda labiausiai
Tyrimai rodo, kad tam tikros grupės gauna ypatingą naudą. Vaikai su autizmo spektro sutrikimu geriau reguliuoja emocijas. Paaugliai ugdo atsakomybę ir savivertę.
„O vyresnio amžiaus žmonės?” – paklausiau.
„Jiems katės – tikras vaistas nuo vienatvės,” – atsakė gydytoja. – „Tyrimai rodo reikšmingą gyvenimo pasitenkinimo padidėjimą.”
Mama, kuri po tėčio mirties gyvena viena, prieš metus pasiėmė katę. Skirtumas akivaizdus – ji vėl turi, dėl ko keltis rytais.
Kaina ir nauda
Katės reikalauja priežiūros – veterinarijos, maisto, kasdienio dėmesio. Bet gydytoja pažymėjo svarbų dalyką.
„Rūpinimosi pareigos irgi gydo,” – sakė Renata. – „Jos suteikia rutiną ir tikslą. Ypač tiems, kam to trūksta.”
„O pūkai ir alergijos?” – paklausiau.
„Yra hipoalergeninių veislių,” – atsakė ji. – „Ir dauguma prisitaiko po kelių savaičių.”
Mano sesuo bijojo alerginės reakcijos, bet po mėnesio su kate simptomai dingo. Dabar ji didžiausia kačių fanė šeimoje.
Kaimynės sprendimas
Kaimynė, išgirdusi apie tyrimus, susidomėjo.
„Gal ir man reikėtų katės?” – paklausė ji. – „Vaikai išvažiavo, namuose tuščia.”
„Jei pasiruošusi įsipareigoti – tikrai verta,” – atsakiau. – „Tai ne tik kompanija. Tai sveikatos investicija.”
Ji susimąstė. Po mėnesio paskambino – jau turi katytę vardu Pūkė.
„Suprantu, apie ką kalbėjai,” – pasakė ji. – „Jaučiuosi kitaip. Ramiau. Ir yra, dėl ko keltis rytais.”
„Pūkė tikrai pasirūpins,” – atsakiau.
Mokslininkai patvirtino tai, ką mes, kačių savininkai, žinojome širdimi. Kartais intuicija aplenkia tyrimus – bet gera žinoti, kad mokslas pagaliau pasivijo.
