Niekada negalvojau, kad tualetinis popierius gali būti sveikatos problema. Kol gydytoja dermatologė Ingrida per apžiūrą nepaklausė vieno keisto klausimo.
„Kokį tualetinį popierių naudoji?” – paklausė ji.
„Paprastą. Iš parduotuvės. Kvepiantį, rožinį,” – atsakiau nustebusi.
Ingrida tik palingavo galvą: „Štai čia gali būti tavo odos problemų priežastis.”
Ir papasakojo kažką, ko niekada nebuvau girdėjusi.
Cheminės medžiagos, kurių nematome
Gydytoja paaiškino, kad daugelyje tualetinio popieriaus rūšių yra cheminių medžiagų, apie kurias nesusimąstome.
„Chlorinis balinimas sukuria dioksinus – tai dokumentuoti kancerogenai. Kvapai ir dažikliai turi junginių, kurie dirgina odą ir gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą,” – sakė Ingrida.
„Bet juk tai tik popierius…” – bandžiau prieštarauti.
„Problema ta, kad tualetinis popierius liečiasi su jautriausiomis kūno vietomis. Gleivinės membranos įsisavina chemines medžiagas daug greičiau nei įprasta oda,” – paaiškino gydytoja.
Kodėl cheminės medžiagos patenka greičiau
Ingrida paaiškino fiziologiją, kurios nežinojau.
„Anogenitalinė sritis turi plonesnius audinius ir daugiau kraujagyslių nei įprasta oda. Cheminės medžiagos prasiskverbia beveik tiesiogiai į kraujotaką,” – sakė ji.
Be to, šilta ir drėgna aplinka pagreitina absorbciją. O kadangi naudojame tualetinį popierių kelis kartus per dieną – ekspozicija kaupiasi.
„Per metus tai sudaro šimtus kontaktų. Nedideli kiekiai cheminių medžiagų virsta reikšminga apkrova organizmui,” – paaiškino Ingrida.
Kuris popierius saugesnis: balintas ar perdirbtas?
Paklausiau, ką rinktis.
„Chloru balintas popierius turi dioksinų likučių – tai blogiausia parinktis. Perdirbtas popierius neturi šios problemos, bet gali turėti nedidelius BPA kiekius iš atliekų,” – paaiškino gydytoja.
„Tai ką daryti?” – paklausiau.
„Ieškoti deguonimi balinto arba nebalinto popieriaus. Be kvapų, be dažiklių. Paprastas baltas – jau geriau nei kvepiantis rožinis,” – atsakė Ingrida.
Taip pat paaiškino, kad formaldehidas, kuris randamas kai kuriuose produktuose, gali trikdyti nervų sistemos veiklą ir sukelti alergines reakcijas.
„Kai matai „ultra minkštas” ar „ypač kvapnus” – tai reiškia papildomų cheminių medžiagų,” – pridūrė gydytoja.
Kaip pasirinkti saugesnę alternatyvą
Gydytoja davė konkrečius patarimus:
„Tikrink pakuotę – ieškoki užrašų „be chloro”, „oxygen bleached” arba „unbleached”. Venk kvepinančių ir dažytų variantų – jose yra nedeklaruotų priedų,” – sakė ji.
Taip pat svarbu laikyti popierių sausoje vietoje – drėgna aplinka skatina cheminių junginių išsiskyrimą ir gali pabloginti produkto kokybę.
„Natūralių produktų parduotuvėse rasi geresnių variantų. Kainuoja šiek tiek brangiau, bet liečiasi su jautriausiomis kūno vietomis – verta investuoti,” – pridūrė Ingrida.
Ji taip pat paminėjo, kad bambukinis tualetinis popierius tampa populiaria alternatyva – jis gaminas be chloro balinimo ir turi mažiau cheminių priedų.
„Jei turi jautrią odą ar dažnai patirti dirginti – tikrai verta pakeisti,” – pabrėžė gydytoja.
Grįžusi namo, pažiūrėjau į savo kvepiantį rožinį tualetinį popierių visai kitomis akimis.
„Ką čia tyrinėji?” – paklausė vyras.
„Ieškau, kas parašyta ant pakuotės. Gydytoja sakė, kad tai svarbu,” – atsakiau.
Jis pažiūrėjo skeptiškai, bet kai papasakojau apie chemines medžiagas ir gleivinių absorbciją, nusipirkome nebalintą popierių kitą dieną.
Dabar kiekvieną kartą parduotuvėje matau spalvotą, kvepiantį tualetinį popierių, prisimenu Ingridos žodžius: jautriausios kūno vietos nusipelno geriausios apsaugos.
