Širdis staiga pradėjo daužytis, lyg norėtų iššokti iš krūtinės. Pulsas – šimtas dvidešimt. Panika tik pablogino reikalus.
Kardiologas Marius, kai papasakojau apie tokius priepuolius, paklausė: „O ką darai, kai taip nutinka?”
„Bandau nusiraminti. Bet kuo labiau stengiuosi – tuo blogiau,” – atsakiau.
„Nes darai neteisingai. Yra trys metodai, kurie veikia per kelias minutes. Parodysiu.”
Pirmas būdas: 4-7-8 kvėpavimas
Marius pradėjo nuo paprasčiausio metodo.
„Įkvėpk per nosį skaičiuodamas iki keturių. Sulaikyk kvėpavimą skaičiuodamas iki septynių. Iškvėpk per burną skaičiuodamas iki aštuonių.”
„Ir tiek?”
„Kartok tris–penkias minutes. Pratęstas iškvėpimas siunčia signalą nervų sistemai – viskas saugu, galima ramintis.”
„Kodėl tai veikia?”
„Aktyvuoji parasimpatinę nervų sistemą. Ji sulėtina širdies ritmą ir normalizuoja kraujospūdį.”
Vyras vėliau išbandė per stresą darbe: „Veikia. Po dviejų minučių pulsas nukrito dvidešimčia.”
Antras būdas: šaltas vanduo
Marius parodė dar greitesnį metodą.
„Panardinki veidą į šaltą vandenį. Arba uždėk ledą ant kaktos ir pakaušio.”
„Kodėl tai padeda?”
„Suaktyvini nardymo refleksą. Šaltas vanduo ant veido iš karto sulėtina širdies ritmą – per kelias sekundes.”
„O jei neturiu ledo?”
„Nosį užspausk ir stipriai išpūsk orą – lyg norėtum atsikimšti ausis. Tai stimuliuoja vaguso nervą ir sukelia tą patį efektą.”
Mama išbandė po stresinio skambučio: „Negaliu patikėti. Pulsas nukrito beveik iš karto.”
Trečias būdas: vanduo ir padėtis
Marius baigė paskutiniu metodu.
„Išgerk stiklinę vandens. Jei nesi hipertonika – pridėk ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos.”
„Kodėl?”
„Dehidratacija didina kraujo klampumą. Širdis turi plakti greičiau, kad kompensuotų. Vanduo atkuria kraujo tūrį ir sumažina apkrovą.”
„O ta padėtis?”
„Atsigulk ir pakelk kojas aukščiau širdies. Veninis kraujas grįžta lengviau, širdis gali dirbti efektyviau su mažesniu dažniu.”
Draugė neseniai paskambino iš darbo – širdis daužosi, panika. Pasakiau abu metodus: vandenį ir kojas ant kėdės. Po penkių minučių atsiuntė žinutę: „Praėjo. Ačiū.”
Kada skambinti pagalbai
Marius perspėjo, kad ne viskas sprendžiama namuose.
„Jei pulsas viršija šimtą dvidešimt ir nesumažėja per penkiolika–dvidešimt minučių – skambink.”
„Kokie dar požymiai?”
„Krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas, alpimas. Bet kuris iš jų – iš karto 112.”
„O jei priepuoliai kartojasi?”
„Tada reikia ištirti priežastį, o ne tik malšinti simptomus. Gali būti magnio trūkumas ar kitos problemos.”
Vyras paklausė: „Tai kiek kartų per mėnesį – jau problema?”
„Jei daugiau nei porą kartų be aiškios priežasties – ateik pasitikrinti,” – atsakė Marius.
Prevencija ilgam laikui
Dabar žinau, ką daryti, kai širdis „kyla į gerklę”. Bet dar svarbiau – prevencija.
Marius rekomendavo magnio bisglicinato keturis šimtus miligramų per dieną. Gudobelės arbatos – vienas–du šaukšteliai. Mažiau kofeino ir streso.
Po mėnesio priepuoliai retesni. Po dviejų – beveik išnyko.
Kartais geriausia pagalba – žinoti, ką daryti, kol dar nereikia skambinti 112.
