„Kiaušiniai kelia cholesterolį. Kiauliena – per riebi. Kava – kenkia širdžiai.”
Taip mane mokė dešimtmečius. Ir aš tikėjau – vengiau kiaušinių, pakeičiau kiaulieną vištiena, kavą gėriau su kaltės jausmu.
Kol nuėjau pas kardiologą Rimantą rutininiam patikrinimui. Jo žodžiai apvertė viską, ką „žinojau” apie mitybą.
Cholesterolis – ne toks priešas, kaip manėte
„Kaip mityba?” – paklausė Rimantas.
„Stengiuosi vengti cholesterolio. Kiaušinių beveik nevalgau.”
Jis linktelėjo: „O kodėl?”
„Na… širdžiai blogai. Cholesterolis.”
„Kas taip pasakė?”
Pagalvojau. Niekas konkrečiai. Tiesiog „visi žino”.
Rimantas paaiškino: „Dietinis cholesterolis – tas, kurį valgote – daugeliu atvejų minimaliai veikia kraujo cholesterolį. Šiuolaikiniai tyrimai tai rodo aiškiai. Tikroji problema – sočiosios riebalų rūgštys ir perdirbtas maistas.”
Kiaušiniai – puikus baltymų šaltinis
„Tai kiaušiniai ne blogi?” – nustebau.
„Kiaušiniai – puikus maistas. Problema ne patys kiaušiniai, o tai, su kuo juos kepate.”
Jis paaiškino paprastai: jei kepi svieste – gauni daug sočiųjų riebalų. Jei kepi alyvuogių ar avokadų aliejuje – gauni naudingų riebalų, kurie net didina gerąjį HDL cholesterolį.
„Kiaušinis tas pats. Skiriasi tik aliejus,” – pasakė Rimantas. „Dvidešimt metų vengėte be reikalo.”
Kiauliena – ne tokia baisi
„O kiauliena?” – paklausiau. „Irgi vengiau.”
„Liesa kiauliena – nugarinė, kumpis be riebalų – turi tiek pat baltymų kaip vištiena. Ir mažai sočiųjų riebalų.”
„Bet bekonas…”
„Bekonas – perdirbtas produktas. Dešrelės – perdirbtos. Tai visai kas kita nei liesas kiaulienos kepsnys.”
Rimantas pabrėžė: problema ne kiauliena kaip tokia, o perdirbtos formos su priedais, druska, konservantais. Liesa kiauliena, paruošta paprastai – visiškai tinkamas baltymų šaltinis.
Kava – netgi saugo širdį
„O kava? Girdėjau, kad kenkia širdžiai.”
Rimantas nusijuokė: „Juoda kava – be cukraus, be grietinėlės – netgi saugo širdį. Tyrimai su trimis šimtais tūkstančių žmonių nerado ryšio tarp kavos ir hipertenzijos.”
„Rimtai?”
„Rimtai. Amerikos širdies asociacija pripažįsta juodą kavą kaip širdžiai palankų gėrimą. Problema – ne kava, o tai, ką į ją pilate.”
Cukrus, sirupai, grietinėlė – štai kas paverčia kavą problema. Pati kava – minimali kalorijos, jokių kenksmingų riebalų.
Dvidešimt metų klaidų
Grįžau namo ir pagalvojau: dvidešimt metų vengiau maisto be priežasties. Tikėjau mitais, kuriuos „visi žino”, bet niekas netikrino. Atsisakiau gardaus maisto dėl pasenusių įsitikinimų.
Dabar valgau kiaušinius kiekvieną rytą – kepu alyvuogių aliejuje, ne svieste. Kiaulieną grąžinau į meniu – liesą nugarinę, be perdirbimo. Kavą geriu juodą, be cukraus ir be kaltės.
Vyras stebėjosi: „Dabar valgai kiaušinius kasdien?”
„Taip. Kardiologas paaiškino, kad problema ne kiaušiniai.”
„O kiaulieną?”
„Irgi. Liesą. Ne bekoną, ne dešreles – paprastą kepsnį.”
Jis tylėjo, paskui pasakė: „Gal ir man reikėtų pas tą kardiologą. Aš irgi vengiu visko, kas skanu.”
Gal ir reikėtų. Kartais geriausia, ką galime padaryti – išmokti, kad tai, ką „visi žino”, ne visada tiesa. Mokslas eina į priekį, o mūsų įsitikinimai dažnai lieka praeityje.





