Viskas prasidėjo nuo ginčo su drauge. Ji sakė, kad varškė – stebuklingas produktas. Aš sakiau, kad joks maistas nedaro stebuklų. Nusprendėme: mėnuo eksperimento. Kas dieną – porcija varškės. Ir pažiūrėsim.

Po trisdešimties dienų pripažinau – buvau neteisi. Bet ne visiškai taip, kaip tikėjausi.

Pirma savaitė: energija ir sotumas

Pradėjau valgyti varškę pusryčiams. Šimtas gramų – apie dvidešimt penkis gramus baltymų. Daugiau nei kiaušiniuose, daugiau nei jogurte.

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau – alkio nebebuvo iki pat pietų. Anksčiau vienuoliktą valandą jau ieškodavau užkandžių. Dabar – nieko.

Po kelių dienų atsirado ir kažkas kito. Rytais jaučiausi žvalesne. Ne dėl kavos – kavą gėriau tiek pat. Tiesiog energija buvo kitokia, lygesnė.

Antra savaitė: pilvas pradėjo elgtis kitaip

Čia prasidėjo netikėtumai. Pilvas, kuris visada būdavo kaprizingas – pūtimas, nepatogumas – staiga nurimo.

Varškėje yra probiotikų, jei ji fermentuota tradiciškai. Jie keičia žarnyno florą. Po dviejų savaičių jaučiausi lengviau – tiesiogine prasme.

Vyras klausė, ką darau kitaip.

„Valgau varškę.”

„Ir nuo to pilvas nebeskauda?”

„Atrodo, kad taip.”

Jis nusijuokė, bet po savaitės pats pradėjo valgyti kartu.

Trečia savaitė: nusibodo

Čia susidarė problema. Varškė kasdien – tai nuobodu. Trečią savaitę jaučiau, kad nebenoriu jos net matyti.

Draugė sakė, kad tai normalu. Smegenys mėgsta įvairovę. Kai valgai tą patį – dopamino reakcija silpsta.

Pridėjau uogų, medaus, riešutų. Padėjo. Bet jau ne taip, kaip pirma savaitę, kai viskas buvo nauja.

Ketvirta savaitė: kas liko, o kas ne

Mėnesio pabaigoje suskaičiavau rezultatus.

Kas liko:

• Pilvas veikia geriau, net kai varškės valgau rečiau
• Sotumas nuo baltymingo pusryčio – tikras dalykas
• Energija rytais stabilesnė

Ko nesitikėjau:

• Oda pasidarė švaresnė – mažiau spuogelių ant smakro
• Svoris nekilo, nors kalorijos padidėjo

Kas praėjo:

• Odos švarumas grįžo į pradinę būseną per dvi savaites, kai nustojau valgyti kasdien
• Nuobodulys nuo to paties maisto – tikras ir stiprus

Draugė laimėjo ginčą

Paskambinau draugei po mėnesio.

„Tu laimėjai.”

„Žinojau. Bet kaip konkrečiai?”

Papasakojau viską – apie energiją, pilą, odą. Ji klausėsi ir šypsojosi telefono kitoje pusėje.

„Sakiau. Bet tu turėjai pati išbandyti, kad patikėtum.”

Turėjau. Ir dabar žinau: varškė tikrai veikia, bet ne kaip stebuklas. Kaip įrankis – geras, paprastas, pigus. Bet reikia žinoti, ko tikėtis ir nebijoti, kad ne visi rezultatai išliks amžinai.

Kas svarbiausia – nereikia valgyti kasdien visą gyvenimą. Užtenka porą kartų per savaitę, su pertraukomis, kad nesusiformuotų nuobodulys. Taip padariau ir dabar – valgau tris kartus per savaitę. Pilvas vis dar dėkingas. O oda… na, oda grįžo į savo senas vėžes. Bet tai jau kita istorija.