Vieną rytą pažiūrėjau į veidrodį ir nustėrau – liežuvis buvo baltas kaip kreida. Ištisas sluoksnis kažko keisto.
Pradėjau googlinti. Rezultatai – nuo nekenksmingų iki baisių. Pienligė, grybelis, vėžys?
Nuėjau pas gydytoją. Jis pažiūrėjo ir nusišypsojo: „Raminkitės. Dažniausiai tai visai ne taip baisu, kaip atrodo.”
Kas iš tikrųjų yra tas baltas sluoksnis
Ant liežuvio kaupiasi negyvos ląstelės, bakterijos ir kartais grybeliai. Paprastai seilės visa tai nuplauna. Bet kai kas nors sutrinka – sluoksnis ima kauptis.
Tai gali būti dėl daugelio priežasčių. Dažniausios – visai nekenksmingos.
„Liežuvio apnaša – tai simptomas, ne liga,” aiškino gydytojas. „Reikia suprasti, kodėl ji atsirado.”
Trys dažniausios priežastys
Pienligė – grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida grybelis. Dažna po antibiotikų kurso, kai geros bakterijos žūva ir grybeliai ima plisti.
Apnaša atrodo kaip balti lopinėliai, kuriuos galima nuvalyti. Po jais – paraudęs audinys.
Dehidratacija – kai geriame per mažai vandens, seilių gamyba sumažėja. Be seilių apsaugos – apnašos kaupiasi greičiau.
Paprasta patikrinti: jei liežuvis sausa ir balta, išgerkite porą stiklinių vandens ir palaukite.
Prasta burnos higiena – jei valote tik dantis, bet ne liežuvį – apnašos garantuotos. Liežuvio paviršius turi daugybę įdubimų, kur slepiasi bakterijos.
Kada nereikia nerimauti
Jei apnaša atsirado neseniai ir nėra kitų simptomų – tikriausiai nieko rimto.
Jei išgerėte daugiau vandens ir apnaša sumažėjo – problema buvo dehidratacija.
Jei pradėjote geriau valyti liežuvį ir apnaša dingo – problema buvo higiena.
Jei vartojate antibiotikus ir atsirado balta apnaša – tikėtina pienligė, kuri gydoma priešgrybeliniais vaistais.
„Devyni iš dešimties atvejų – tai viena iš šių trijų priežasčių,” ramino gydytojas.
Kada reikia nerimauti
Bet yra ženklų, kurie reikalauja dėmesio.
Apnaša trunka ilgiau nei dvi savaites ir nesikeičia – laikas pas gydytoją.
Apnašą lydi skausmas, rijimo sunkumai ar kraujavimas – būtina apžiūra.
Baltos dėmės, kurių negalima nuvalyti – tai gali būti leukoplakija, kuri reikalauja biopsijos.
Jei sergate diabetu, turite ŽIV ar vartojate imuninę sistemą slopinančius vaistus – rizika didesnė, reikia stebėti atidžiau.
Kaip apsisaugoti
Burnos higiena – svarbiausia. Valykite liežuvį kiekvieną kartą, kai valote dantis. Tam yra specialūs liežuvio grandikliai arba tiesiog šepetėlio nugarėlė.
Gerkite pakankamai vandens – bent aštuonias stiklines per dieną.
Po antibiotikų kurso – valgykite probiotikų ar jogurto, kad atstatytumėte gerąsias bakterijas.
Jei rūkote – dar viena priežastis mesti. Rūkymas didina baltų dėmių ir leukoplakijos riziką.
„Liežuvis – tai veidrodis jūsų sveikatos,” baigė gydytojas. „Žiūrėkite į jį kas rytą. Jis daug pasako.”
Mano atveju – buvo dehidratacija. Pradėjau gerti daugiau vandens, ir po trijų dienų liežuvis atrodė normaliai.
Kartais paprasčiausi sprendimai – patys geriausi.
O jei paprasčiausi sprendimai nepadeda – tada jau laikas pas specialistą. Bet dažniausiai – stiklinė vandens ir liežuvio valymas išsprendžia problemą greičiau, nei tikitės.
