Pusę metų jaučiausi alkana nuolat. Ką tik pavalgiau pilną pietų porciją – ir po valandos vėl noriu valgyti. Galvojau, kad nuo streso, nuo darbo, nuo nemigos. Draugė sakė: „Gal tiesiog emocinis valgymas, daugelis taip turi.” Ir aš tikėjau, kad taip ir yra.
Kai nuėjau pas gydytoją Tomą dėl nuovargio, jis paklausė apie apetitą. Pasakiau, kad alkana visą laiką, net naktį kartais pasikeliu užkąsti. Jis sustojo ir pažiūrėjo į mane rimtai: „Ar žinai, ką tai gali reikšti iš tikrųjų?”
Patraukiau pečiais – na, stresą, ką gi daugiau. Jis papurtė galvą: „Ne. Nuolatinis alkis yra simptomas. Ir aš noriu išsiaiškinti, ko tiksliai simptomas.”
Tyrimai, kurių visiškai nesitikėjau
Gydytojas Tomas išrašė kraujo tyrimus – skydliaukę, gliukozę, hormonus ir dar kelis rodiklius. Pagalvojau, kad perdeda dėl tokio paprasto dalyko. Bet jis paaiškino ramiai: „Kai žmogus nuolat alkanas ir tai tęsiasi ilgiau nei porą savaičių, tai gali būti skydliaukės problema, diabeto pradžia, hormonų disbalansas. Arba virškinimo sutrikimai, kai maistas tiesiog neįsisavina kaip turėtų.”
Po savaitės grįžau rezultatų. Skydliaukė dirbo per greitai – hipertirozė. Štai kodėl buvau alkana nuolatos, štai kodėl jaučiausi nuolat pavargusi, štai kodėl svorio nepridedu, nors valgau daugiau nei bet kada anksčiau.
Paskambinau mamai ir papasakojau: „Mama, tai ne stresas buvo visą tą laiką.” Ji nustebo: „O kas tada?” Kai pasakiau diagnozę, ji tylėjo ir tada atsakė: „Žinai, ir mano mama turėjo skydliaukės problemų visą gyvenimą. Gal paveldėjau ir aš – reikės man irgi pasitikrinti.”
Kodėl visi taip lengvai kaltina stresą
Gydytojas Tomas paaiškino svarbų dalyką: „Žmonės ir net gydytojai dažnai per lengvai viską nurašo stresui. Alkanas – nuo streso. Pavargęs – nuo streso. Blogai miegi – irgi nuo streso. Bet stresas nepaaiškina absoliučiai visko, ir kartais už jo slepiasi tikra medicininė problema, kurią galima išspręsti.”
Papasakojau kolegei darbe, kuri irgi nuolat skundėsi, kad alkana ir negali sustoti valgyti. Ji atsakė: „Ai, man tai tikrai stresas, net nėra ko tikrintis.” Po mėnesio pati atėjo klausti, pas kokį gydytoją ėjau. „Pradėjau rimtai galvoti – gal ir man kažkas ne taip su sveikata”, – prisipažino ji.
Vyras iš pradžių žiūrėjo skeptiškai: „Nu, radai į ką suversti savo problemas – skydliaukė.” Bet kai po gydymo nustojau nuolat kramsnoti ir energijos atsirado daugiau nei per pastaruosius metus, pats pripažino: „Gerai, kad nuėjai tikrintis, o ne toliau kentei.”
Ženklai, į kuriuos reikėjo atkreipti dėmesį anksčiau
Gydytojas Tomas išvardijo pagrindinius požymius: nuolatinis alkis net ką tik pavalgius; nuovargis, nors miegi pakankamai valandų; svorio pokyčiai be aiškios priežasties; prakaitavimas ir greitas širdies plakimas. Keturis iš penkių turėjau, tik nežinojau, kad jie visi tarpusavyje susiję.
„Jei alkis trunka ilgiau nei dvi savaites ir negali jo paaiškinti, reikia tikrintis pas gydytoją”, – pasakė jis. „Ne kaltinti stresą ir tęsti kaip buvę, tikintis, kad praeis savaime.”
Dabar kiekvieną kartą, kai kas nors sako „nuolat alkana, bet tai tikrai nuo streso”, pagalvoju – o gal ir ne. Gal verta paklausti gydytojo to vieno paprasto klausimo: ką tai iš tikrųjų gali reikšti? Aš pusę metų delsiau ir galėjau delsti dar ilgiau. Gerai, kad gydytojas Tomas paklausė tą dieną.
