Kiekvieną mėnesį pirkdavau naują lūpų šveitiklį. Dešimt, penkiolika eurų – atrodė normalu, visi taip daro. Kol vieną vakarą pas draugę Gintarę pamačiau ant vonios lentynos keistą indelį su kažkuo rudu viduje.
„Kas čia per dalykas?” – paklausiau. Ji nusijuokė: „Lūpų šveitiklis. Pati pasidariau iš kavos tirščių, nieko ypatingo.” Pažiūrėjau skeptiškai: „Ir tikrai veikia taip pat kaip parduotuvinis?” Gintarė patraukė pečiais: „Geriau nei tie, kuriuos anksčiau pirkdavau. Išbandyk pati ir pamatysi.”
Išbandžiau tą patį vakarą prieš miegą. Lūpos po to buvo tokios minkštos ir švelnios, kokių neprisiminiau nė iš vieno parduotuvinio produkto per visus tuos metus. Kitą rytą paskambinau ir paprašiau tikslaus recepto.
Trys ingredientai, kuriuos jau turite virtuvėje
Gintarė paaiškino viską paprastai: „Reikia tik trijų dalykų – kavos tirščių, medaus ir kokosų aliejaus. Sumaišai po vieną šaukštą kiekvieno ir viskas paruošta.” Pagalvojau – per paprasta, kad tikrai veiktų. Bet ji tęsė toliau ir paaiškino logiką.
„Kavos tirščiai neištirpsta kaip cukrus. Cukrus burnoje per kelias sekundes pasidaro skysta košė ir nieko nebešveičia, o kava lieka grublėta ir tikrai nušveičia visą paviršių. Be to, kavoje yra antioksidantų ir kitų medžiagų, kurie labai gerai veikia odą.”
Mama, kai papasakojau telefonu, paklausė skeptiškai: „Ir tu tikrai tą dėsi ant lūpų? Kava? Negražu ir keistai skamba.” Po savaitės pati parašė žinutę: „Pasidariau tą tavo kavos šveitiklį iš tirščių. Veikia nuostabiai. Kodėl niekas anksčiau nepasakė tokio paprasto dalyko?”
Kaip naudoti, kad nepersistengtum ir nepakenktum
Gintarė įspėjo apie vieną labai svarbų dalyką: „Nedaryk kasdien, tai didžiausia klaida. Du tris kartus per savaitę visiškai užtenka. Lūpų oda labai plona ir jautri – jei per dažnai šveitikai, tik pakenksi ir sukelsi paraudimą.”
Tepimo technika irgi svarbi ir reikia žinoti. Užtepti nedaug – maždaug žirnio dydžio, ne daugiau. Švelniai pamasažuoti apvaliais judesiais kokią minutę, ne ilgiau. Ir būtinai gerai nuplauti šiltu vandeniu, kad neliktų tirščių likučių ant lūpų.
Kolegė darbe išbandė ir grįžo nusivylusi: „Man nepadėjo, atvirkščiai – lūpos paraudonavo ir perštėjo.” Paklausiau, kaip tiksliai darė. Pasirodo, šveitė penkias minutes ir spaudė labai stipriai. „Na štai ir atsakymas”, – pasakiau. „Čia ne skutimasis, čia švelnus masažas.”
Kiek sutaupau per metus ir kiti privalumai
Paskaičiavau greitai ir nustebau. Anksčiau pirkdavau šveitiklį kas mėnesį ar du – apie šešiasdešimt eurų per metus minimum, kartais ir daugiau. Dabar naudoju kavos tirščius, kuriuos vis tiek būčiau išmetusi į šiukšliadėžę, medų ir kokosų aliejų, kurį ir taip visada turiu virtuvėje.
Vyras paklausė skeptiškai: „Ir dėl šešiasdešimt eurų per metus tiek džiaugsmo?” Atsakiau, kad ne tik dėl pinigų – rezultatas tikrai geresnis nei buvo su brangiais produktais. Lūpos minkštesnės, ne tokios sausos žiemą, ir jaučiuosi gerai žinodama, kas tiksliai tame mišinyje yra.
Gintarė, kai pasakiau, kiek sutaupau per metus, nusijuokė: „Aš tau dar šimtą tokių gudrybių galiu pasakyti. Pusė to, ką perkame kosmetikos parduotuvėse, yra nereikalinga ir pakeičiama namų priemonėmis.” Ir žinai – pradėjau ja visiškai tikėti.
Dabar kavos tirščių nebeišmetu niekada. Kartais paprasčiausi sprendimai guli tiesiai prieš nosį – tiesiog niekas apie juos nekalba, nes iš to niekas neuždirba pinigų.
