Sūrį myliu. Ant duonos, prie vyno, tiesiog taip. Bet visada galvojau – tai per riebu, per sūru, turbūt kenkia.
Vieną dieną nusprendžiau: valgysiu sūrį kiekvieną dieną mėnesį ir stebėsiu, kas nutiks.
Ne kilogramais – normalias porcijas, maždaug 30-50 gramų per dieną. Ir žiūrėsiu, kaip reaguos organizmas.
Rezultatai nustebino.
Pirma savaitė: sotumas ir energija
Pirmiausia pastebėjau – ilgiau nealkstu.
Sūryje daug baltymų ir riebalų. Jie virškina lėčiau nei angliavandeniai. Sumuštinis su sūriu ryto – ir iki pietų nenoriu užkandžių.
Anksčiau devintą valandą jau ieškodavau kavos ir sausainių. Dabar – nieko.
Ar tai gerai? Mažiau tarpinių užkandžių reiškia mažiau tuščių kalorijų. Tai tikrai pliusas.
Antra savaitė: virškinimas
Čia buvo įdomu.
Pradėjau rinktis brandintus sūrius – čederį, parmezaną, gruyère. Ne todėl, kad skanesni (nors ir taip), bet dėl probiotikų.
Brandinti, nepasterizuoti sūriai turi gyvų bakterijų. Tų pačių, kurios gyvena jogurte ar raugintose daržovėse.
Po dviejų savaičių pastebėjau – virškinimas pagerėjo. Mažiau pūtimo, reguliarumas geresnis.
Tai nėra garantija visiems – kiekvieno žarnynas skirtingas. Bet man veikė.
Trečia savaitė: kalorijos ir svoris
Štai kur reikėjo būti atsargiam.
Sūris – kaloriškai tankus produktas. 30 gramų čederio – apie 120 kalorijų. Tai maždaug tiek pat, kiek vidutinio obuolio. Bet obuolys – didelis, matomas. Sūrio gabalėlis – mažas, nepastebimai sunaikinamas.
Pirmas dvi savaites nematuojau porcijų. Tiesiog pjaustiau, kiek norėjosi. Pastebėjau – svoris pradėjo kilti.
Trečią savaitę pradėjau sverti. 30-50 gramų – ir tiek. Svoris stabilizavosi.
Pamoka: sūris naudingas, bet porcijos svarbios.
Ketvirta savaitė: natris ir kraujospūdis
Apie tai negalvojau – kol neperskaičiau etiketės.
Kai kuriuose sūriuose – daug natrio. Feta, halumi, perdirbti sūriai – ypač.
Aš kraujospūdžiu nesiskundžiu, bet pradėjau rinktis mažesnio druskingumo rūšis. Mocarela, rikota, šviežias ožkos sūris – natrio mažiau.
Ir dar vienas dalykas – skaityti etiketes. Tas pats čederis iš skirtingų gamintojų gali turėti dvigubai skirtingą natrio kiekį.
Ką sužinojau apie maistingumą
Sūris – ne tik kalorijos ir riebalai. Jis turi tikrai vertingų dalykų:
Pilnavertis baltymas – visi 9 būtini amino rūgštys. Mėsa, kiaušiniai, sūris – vieni iš nedaugelio šaltinių.
Kalcis – 30 gramų kieto sūrio duoda maždaug 20% dienos normos. Ir tas kalcis geriau įsisavinamas nei iš daugelio kitų šaltinių.
B grupės vitaminai – ypač B12, kurio trūksta vegetarams.
Mano išvados po mėnesio
Sūris – ne blogis ir ne stebuklas. Tai maistingas produktas, kurį galima valgyti kasdien, jei:
- Kontroliuoji porcijas – 30-50 gramų, ne pusė galvos
- Renkatės teisingai – brandintas geriau nei perdirbtas, mažesnio natrio geriau nei sūresnis
- Stebite bendrą mitybą – sūris + sveikas maistas = gerai; sūris + šiukšlinis maistas = blogai
Dabar sūrį valgau kasdien be jokių sąžinės graužačių.
Kiekis? Matuoju.
Rūšis? Renkuosi sąmoningai.
Rezultatas? Sotumas, geras virškinimas, stabilus svoris.
Kartais „kenksmingos” produktai tokie tik tada, kai jų vartojame neteisingai.
Mano mėgstamiausios rūšys dabar
Per tą mėnesį išbandžiau daug skirtingų sūrių. Štai kurie tapo nuolatiniais:
Parmezanas – intensyvus skonis, mažai reikia. Ant makaronų, salotų – tobula.
Čederis – universalus, geras brandinimas duoda probiotikų.
Mocarela – mažiau natrio, lengvesnis virškinimui.
Ožkos sūris – kitoks skonis, lengviau virškinamas kai kuriems žmonėms.
Vengiu: perdirbto sūrio, lydyto sūrio, labai sūrių rūšių kasdieniam vartojimui.
Sūris tapo ne kaltės šaltiniu, o sąmoningu pasirinkimu. Ir tai keičia viską.
