Pernai balandį žiūrėjau į dygstančias bulves spintelėje ir galvojau – ar tikrai reikia jas išmesti? Juk tai vis tiek bulvės. Kodėl nepasodinus?
Internete radau prieštaringos informacijos. Vieni sakė – jokiu būdu, parduotuvės bulvės apdorotos chemikalais. Kiti tvirtino – viskas veikia puikiai.
Nusprendžiau išbandyti pats.
Pirma klaida, kurią daro beveik visi
Pirmas bandymas buvo nesėkmingas. Pasodinau paprastas bulves iš artimiausios parduotuvės – tas, kurios buvo pigiausios.
Po trijų savaičių – nieko. Po mėnesio – vis dar nieko. Bulvės tiesiog supuvo žemėje.
Pradėjau domėtis, kas nutiko. Ir tada sužinojau vieną dalyką, kurio niekas nepasakė iš karto.
Įprastos parduotuvės bulvės dažnai apdorotos dygimo slopintuvais. Tai cheminės medžiagos, kurios neleidžia bulvėms sudygti lentynose. Jos veikia ir tada, kai pasodini žemėje.
Vienas žodis, kuris pakeitė viską
Antrą kartą nuėjau į parduotuvę su tikslu. Ieškojau vieno žodžio ant pakuotės: „Ekologiška” arba „Organic”.
Ekologiškos bulvės neapdorotos cheminiais slopintuvais. Jos gali dygti laisvai – ir būtent to reikia sodinimui.
Nusipirkau kilogramą ekologiškų bulvių. Kaina buvo aukštesnė, bet vis tiek pigiau nei sėklinės bulvės iš specializuotos parduotuvės.
Namie apžiūrėjau kiekvieną bulvę. Ieškojau tų, kurios jau turėjo akeles – mažus dygimo taškus. Tokios sudygs greičiausiai.
Kaip paruošiau prieš sodinimą
Didesnes bulves perpjoviau per pusę. Kiekvienoje dalyje – bent viena akelė.
„Perpjautos bulvės turi prigiti prieš sodinimą,” – perskaičiau viename straipsnyje. Tai reiškia – palikti kambario temperatūroje porą dienų, kad pjūvio vieta apdžiūtų ir susiformuotų apsauginis sluoksnis.
Taip ir padariau. Po dviejų dienų bulvės buvo paruoštos.
Pasodinau į didelį vazoną – neturėjau vietos darže. Dirva – universali, su geru drenažu. Gylis – apie dešimt centimetrų.
Kas vyko per 70 dienų
Pirma savaitė – nieko matomo. Kantrybė.
Antra savaitė – pirmieji daigai prasikalė pro žemę. Žali, stiprūs.
Ketvirta savaitė – augalai jau dvidešimties centimetrų aukščio. Lapai sveiki, tamsiai žali.
Šešta savaitė – pradėjau „mulčiuoti” – supilti papildomos žemės aplink stiebus. Tai skatina daugiau gumbų augimą.
Dešimta savaitė – lapai pradėjo gelsti. Ženklas, kad laikas kasti.
Kai išverčiau vazoną, viduje buvo dvylika naujų bulvių. Iš trijų pasodintų dalių – dvylika šviežių, tvirtų gumbų.
Trys klaidos, kurių reikia vengti
Per šį eksperimentą išmokau keletą dalykų sunkiu būdu.
Neperlaistyk. Bulvės mėgsta drėgmę, bet ne pelkę. Per daug vandens – ir gumbai pradeda pūti. Laisčiau kas trečią dieną, tikrinau pirštų testu.
Nepergrūsk. Pirmą kartą pasodinau per tankiai. Augalai konkuravo dėl vietos ir maistinių medžiagų. Antrą kartą palikau penkiolikos centimetrų tarpus.
Nenukask per anksti. Kai lapai tik pradėjo gelsti, norėjau iškart kasti. Bet palaukiau dar savaitę – ir bulvės buvo didesnės.
Ar verta?
Skaičiuoju. Kilogramas ekologiškų bulvių kainavo apie tris eurus. Gavau dvylika bulvių – maždaug pusantro kilogramo.
Finansiškai – ne didelis laimėjimas. Bet žinau, kas jose yra. Jokių chemikalų, jokių slopintuvų.
Ir tas jausmas, kai kasi savo užaugintas bulves – neįkainojamas.
Šiemet sodinsiu daugiau.
Ką patarčiau pradedantiems
Jei nori pabandyti – štai trumpas planas.
Pirma, rink tik ekologiškas bulves. Tai svarbiausia. Be šio žingsnio – nieko nebus.
Antra, ieškok bulvių su matomais dygimo taškais. Jos jau pasiruošusios augti.
Trečia, jei bulvė didelė – perpjauk. Viena akelė vienai daliai. Leisk apdžiūti prieš sodinant.
Ketvirta, nesitikėk stebuklo per savaitę. Kantrybė – svarbiausia savybė sodininkui.
Ir penkta – užsirašyk datas. Kada pasodinai, kada sudygo, kada nukastei. Kitais metais turėsi duomenis, ne spėliones.
Viskas prasideda nuo vienos bulvės spintelėje. O baigiasi – pilnu krepšiu savo užauginto derliaus.
