Mano šeimoje esu legenda. „Ji niekada neserga,” – sako visi. Ir tai tiesa – kiek pamenu, gripu nesigavau nė karto.
Visada galvojau, kad tiesiog turiu stiprų imunitetą. Gerus genus. Kažkokį ypatingą atsparumą.
Kol apsilankiau pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui ir papasakojau apie savo „superimunitetą”. Ji pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Tikriausiai tu sirgai. Tiesiog to nežinojai.”
Kas iš tiesų vyksta
Gydytoja paaiškino tai, ko nesitikėjau išgirsti.
„Dauguma žmonių, kurie sako „niekada neserga gripu”, iš tiesų serga. Tik besimptomiškai arba su labai lengvais simptomais.”
Pasirodo, gripas ne visada reiškia karščiavimą ir lovą savaitei. Kartais tai – lengvas negalavimas, kurį palaikai nuovargiu. Arba „kažkoks peršalimas”, kuris praeina per porą dienų.
„Tavo organizmas galbūt greitai susitvarko su virusu,” – sakė ji. – „Bet tai nereiškia, kad tu jo negauni.”
Mano „superimunitetas” – greičiausiai tiesiog greita imuninė reakcija, kuri neleidžia ligai įsibėgėti.
Genai – tik dalis atsakymo
Paklausiau, ar tai reiškia, kad turiu gerus genus.
„Genai tikrai turi įtakos,” – pripažino gydytoja. – „Kai kurie žmonės turi genetinių variantų, kurie padeda greičiau atpažinti virusą ir su juo kovoti.”
Bet ji perspėjo nesureikšminti.
„Genai – tai tik polinkis, ne garantija. Tavo gyvenimo būdas, miegas, stresas, mityba – visa tai veikia imunitetą kasdien.”
Žmogus su puikiais genais, bet blogais įpročiais gali sirgti dažnai. O žmogus su vidutiniais genais, bet sveiku gyvenimo būdu – retai.
„Genetika – ne likimas,” – reziumavo ji. – „Tai pradinis taškas, ne galutinis rezultatas.”
Penki įpročiai, kurie tikrai veikia
Gydytoja pasidalijo tuo, ką ji pati daro.
Miegas – 7–9 valandos. „Nemiegojęs žmogus – lengvas taikinys virusams. Miego metu organizmas gamina citokinus, kurie kovoja su infekcijomis.”
Rankų plovimas. „Skamba banaliai, bet tai efektyviausia prevencija. Virusas dažniausiai patenka per rankas, kuriomis liečiame veidą.”
Judėjimas. „Reguliari fizinė veikla stiprina imuninę sistemą. Nebūtina bėgioti maratonus – užtenka kasdienio pasivaikščiojimo.”
Mityba. „Vaisiai, daržovės, baltymai, cinkas, vitaminas D. Organizmas negali gaminti antikūnų iš kavos ir sumuštinių.”
Streso valdymas. „Ilgalaikis stresas slopina imunitetą. Kortizolis – streso hormonas – tiesiogiai silpnina imuninių ląstelių veiklą.”
Kodėl skiepai vis tiek reikalingi
Gydytoja paklausė, ar skiepijuosi nuo gripo.
„Ne,” – atsakiau. – „Kam, jei nesergu?”
Ji kantriai paaiškino.
„Gripas mutuoja kiekvienais metais. Tavo imuninė sistema gali būti pasiruošusi seniems štamams, bet nauji – visiškai kitokie.”
Skiepas atnaujina imuninę atmintį. Parodo organizmui, kaip atrodo šių metų virusas, kad jis žinotų, su kuo kovoti.
„Net jei užsikrėsi – simptomai bus lengvesni, komplikacijų tikimybė – mažesnė.”
Ką supratau
Išėjau iš kabineto su nauju požiūriu.
Ne, aš nesu neįveikiama. Tikriausiai sirgau gripu ne kartą – tiesiog lengvai, nepastebėdama.
Tai nereiškia, kad mano imunitetas blogas. Greičiausiai jis tikrai stiprus – dėl genų, dėl gyvenimo būdo, dėl sėkmės. Bet tai nėra garantija amžinai.
Dabar planuoju skiepytis. Ne todėl, kad bijau – o todėl, kad supratau: profilaktika veikia geriau nei pasitikėjimas „superimunitetu”, kuris galbūt tėra iliuzija.
