Praėjusį pavasarį kaimynas pakvietė pažiūrėti į savo malkų krūvą. „Paimk pagalį ir pakelk viršutinę malką,” – pasakė jis. Pakėliau – ir sustingau. Po medžiu gulėjo susirangusi gyvatė.
„Čia jų trys ar keturios,” – ramiai pridūrė jis. – „Gyvena jau antri metai. Ir žinai, kodėl? Nes aš pats joms sukūriau idealias sąlygas.”
Tą dieną supratau, kad daugelis iš mūsų netyčia kviečiame gyvates į savo sklypus – ir net neįtariame, ką darome ne taip.
Tikroji priežastis, kodėl gyvatės ateina
„Gyvatės neateina šiaip sau pasivaikščioti,” – paaiškino kaimynas, kuris jau dešimt metų kovoja su šia problema. – „Jos ateina dėl maisto. O maistas – tai pelės ir žiurkės.”
Štai pagrindinė taisyklė: jei jūsų sklype yra graužikų – gyvatės ateis. Ir nesvarbu, kiek chemikalų išbarstote ar kokias tvoras pastatysite. Kol yra ką valgyti, jos liks.
Pirmasis žingsnis – sisteminga graužikų kontrolė. Spąstai, nuodų stotys, angų užkimšimas. Reguliarios sandėliukų, daržinių ir rūsių apžiūros. Jei sumažinsite pelių populiaciją – gyvatės natūraliai persikels kitur, kur maisto daugiau.
Trys vietos, kurias gyvatės labiausiai mėgsta
Kaimynas aprodė savo klystkelius. Kiekviena vieta, kurią jis man parodė, atrodė nekalta – kol supratau, ką gyvatės joje mato.
Malkų krūva. Ideali slėptuvė: tamsu, drėgna, pilna tarpų. Gyvatės ten slepiasi dieną, medžioja naktį. Jei malkos guli prie namo – jos turi tiesioginį kelią į jūsų teritoriją.
Akmenų sankaupa. Tas gražus alpinariumas ar seni pamatų akmenys – tobulas gyvatės namai. Akmenys dieną įšyla, naktį išlaiko šilumą. Gyvatėms tai patinka.
Aukšta žolė ir krūmai. Nepjautas kiemas – atviras kvietimas. Gyvatės mėgsta slėptis, o tankūs augalai suteikia jiems saugumą.
„Per savaitę iš savo kiemo išvežiau tris priekabas šiukšlių,” – pasakė kaimynas. – „Senos lentos, akmenys, šakos. Viskas, kas galėjo būti slėptuvė.”
Tvora, kuri iš tikrųjų veikia
Kai buveinės sutvarkytos, galima galvoti apie fizinę apsaugą. Kaimynas įsirengė tvorą iš smulkaus metalinio tinklelio – tokio, pro kurį gyvatė nepralįstų.
„Svarbiausia – įkasti į žemę bent 25–30 centimetrų,” – paaiškino jis. – „Gyvatės bando lįsti po apačia. Jei tvora tik pastatyta ant žemės – ji bevertė.”
Tvora turi būti pakankamai aukšta ir be tarpų. Reguliariai tikrinkite, ar neatsirado pažeidimų – viena skylė, ir visa apsauga tampa beprasmė.
Benzino skuduras – senas triukas, kuris veikia
„O dabar parodysiu močiutės metodą,” – nusijuokė kaimynas ir ištraukė seną skudurą. Suvilgė jį benzinu ir padėjo prie sandėliuko durų.
Pasirodo, gyvatės labai jautrios aštriems kvapams. Benzinas, naftalinas, garstyčių milteliai, pipirai – visa tai jas atbaido. Skudurai su benzinu, išdėlioti strategiškai aplink pažeidžiamas vietas, sukuria kvapo barjerą.
„Tik reikia reguliariai atnaujinti,” – perspėjo jis. – „Po lietaus ar po savaitės kvapas išsisklaido. Tada gyvatės vėl ima artintis.”
Galima naudoti ir česnaką – susmulkintą, išbarstytą aplink namo perimetrą. Veikia ne taip stipriai kaip benzinas, bet saugiau, jei turite vaikų ar gyvūnų.
Pavasaris – kritinis laikas
Kaimynas pabrėžė: pavasarį ir vasarą gyvatės aktyvios dešimt kartų labiau nei šaltuoju sezonu. Tai laikas, kai reikia veikti.
„Kovą–balandį pradėk tikrinti sklypą,” – patarė jis. – „Pašalink visas potencialias slėptuves, sustiprink tvorą, išdėliok atbaidymo priemones. Jei palauksi iki gegužės – bus per vėlu.”
Dabar mano malkos sudėtos ant metalinio stovo, pakeltų nuo žemės. Krūmai apkarpyti, žolė reguliariai pjaunama. Ir kiekvieną pavasarį prie sandėliuko durų guli tas pats benzinu suvilgytas skuduras.
Nuo to laiko, kai pritaikiau kaimyno patarimus – nė vienos gyvatės savo sklype neradau.
