Vakarienė pas draugus. Ruošiu bulvių košę – kaip visada, kruopščiai nulupau kiekvieną bulvę. Šalia stovėjęs svečias, pasirodo, mitybos profesorius, ramiai paklausė: „O kodėl lupate?”
„Na, žievelė… kas ją valgo?” – atsakiau automatiškai.
Profesorius Darius tik šyptelėjo: „Štai dėl to ir klausiu. Ką tik išmetėte maistingiausią bulvės dalį.”
Trisdešimt kartų daugiau – ir visa tai šiukšlių dėžėje
„Paimkime obuolį,” – pradėjo profesorius, imdamas vaisių iš dubens. „Žievelėje yra beveik trisdešimt kartų daugiau apsauginių junginių nei minkštime. Trisdešimt kartų. O dauguma žmonių ją nulupa ir išmeta.”
Tie junginiai – polifenoliai. Augalai juos gamina kaip apsaugą nuo saulės, kenkėjų ir ligų. Kai suvalgome žievelę, tie patys junginiai dirba mūsų organizmui.
„Jūsų žarnyno bakterijos tiesiog myli polifenolius,” – tęsė profesorius Darius. „Jos juos skaido ir gamina medžiagas, kurios stiprina imuninę sistemą, mažina uždegimus, saugo širdį.”
Bulvės: penki kartai daugiau skaidulų
„O bulvės?” – paklausiau, žvelgdama į savo kruopščiai nuluptas gumbavaises.
„Bulvių žievelėje yra penkis kartus daugiau skaidulų nei minkštime,” – atsakė profesorius. „Be to, ten susitelkusi didžioji dalis kalio, geležies ir vitamino C.”
Žievelė – tai ne šiukšlė. Tai koncentruotas maistinių medžiagų sluoksnis, kurį augalas sukūrė per milijonus metų evoliucijos.
„Aišku, košei netinka,” – pripažino Darius. „Bet keptos bulvytės su žievele? Bulvių plokštainis? Ten žievelė – ne trukdis, o privalumas.”
Kivis: penkiasdešimt procentų daugiau naudos
Čia profesorius mane visiškai nustebino.
„Ar žinote, kad kivio žievelę galima valgyti?”
Pažvelgiau į jį skeptiškai. Ta plaukuota, ruda odelė?
„Taip, ji atrodo keistai. Bet jei suvalgote kivį su žievele, gaunate penkiasdešimt procentų daugiau skaidulų. Be to, C vitamino ir folio rūgšties,” – paaiškino jis.
Paslaptis – pasirinkti prinokusius kivius, kur žievelė minkštesnė. Arba tiesiog nuplauti ir kramtyti – plaučiai greitai pripranta.
Kada vis dėlto lupti
Profesorius Darius nesakė, kad reikia valgyti visas žieveles visada. Yra išimčių.
Pesticidai – jei perkate įprastas, ne ekologiškas daržoves, žievelėje gali būti chemikalų likučių. Sprendimas: rinktis ekologiškus produktus arba kruopščiai plauti.
Virškinimas – kai kuriems žmonėms koncentruotos skaidulos sukelia diskomfortą. „Pradėkite pamažu,” – patarė profesorius. „Žarnynas prisitaiko per kelias savaites.”
Tekstūra – bulvių košė su žievelėmis tikrai neskani. Čia svarbu sveika nuovoka.
Bulvių žievelių traškučiai: receptas, kurio nežinojau
Vakaro pabaigoje profesorius pasidalino gudrybe, kurią dabar naudoju nuolat.
„Kai lupate bulves košei – neišmeskite žievelių. Sumaišykite jas su alyvuogių aliejumi, druska, gal rozmarinu. Išdėliokite ant kepimo skardos. Orkaitėje 200 laipsnių – penkiolika dvidešimt minučių.”
Rezultatas – traškūs, maistingi užkandžiai, kuriuose visa ta geroji medžiaga, kurią anksčiau išmesdavau.
„Maistas neturėtų būti švaistomas,” – pasakė profesorius Darius atsisveikindamas. „Ypač pati geriausia jo dalis.”
Dabar kiekvieną kartą, kai imu lupti daržovę, sustoju ir pagalvoju: ar tikrai būtina? Dažniausiai atsakymas – ne.
