Dvidešimt metų auginau pomidorus. Visada tuos pačius – raudonus, apvalius, įprastus. Galvojau – pomidoras yra pomidoras. Kuo jie gali skirtis?
Kol kaimynė nedavė paragauti savo derliaus. Tamsiai violetinis, beveik juodas pomidoras. Įkandau – ir supratau, kad nieko nežinojau apie pomidorų skonį.
Dabar auginu tik tamsias veisles. Ir niekada negrįšiu prie raudonų. Sėklas užsisakau iš Ukrainos – ten kolekcininkų veislės dvigubai pigesnės nei Lietuvoje, o pasirinkimas nepalyginamai didesnis.
Kodėl tamsūs pomidorai kitokie
Kaimynė paaiškino, kas vyksta.
„Tamsi spalva reiškia daugiau antocianinų – tai pigmentai, kurie suteikia gilesnį skonį. Raudoni pomidorai jų beveik neturi.”
Ji pridūrė, kad tamsūs pomidorai dažnai turi mažiau rūgšties ir daugiau cukrų. Rezultatas – sodresnis, sudėtingesnis, saldžiarūgštis skonis.
„Kai paragauji tikrai gerą tamsų pomidorą – raudonas atrodo kaip vanduo, palyginti su vynu.”
Penkios veislės, kurias dabar auginu
Per kelerius metus išbandžiau dešimtis veislių. Liko penkios, kurių nebekeitinu.
Gari Osena – didelis, tamsiai rožinis-violetinis. Minkštimas tankus, beveik be sėklų. Skonis saldus, beveik be rūgštumo. Idealus padažams – nereikia pridėti cukraus.
Snickers – mažesnis, burgundiškas, pailgos formos. Plona odelė, sodrus skonis su malonia rūgštele. Puikus ir šviežias, ir konservuotas.
Black Oxheart (Juodoji jaučio širdis) – milžinas, kartais virš 400 gramų. Tamsi, veliūrinė spalva. Skonis – klasikinis pomidorinis, bet daug intensyvesnis. Ir noksta anksčiau nei tikėtumėtės tokiam dideliam vaisiui.
Bandera – vidutinio dydžio, bet vizualiai įspūdingas. Tamsiai raudona spalva su auksinėmis ir žalsvomis juostomis. Skonis subalansuotas – nei per saldus, nei per rūgštus. Universalus.
Strange Thing – keista pavadinimas, bet nuostabi veislė. Tamsi odelė su žaliomis juostomis, o viduje – burokėlių spalvos minkštimas. Skonis toks sudėtingas, kad pirmą kartą paragavęs sustoji ir galvoji, ką ką tik valgei.
Kuri veislė kam tinka
Kaimynė padėjo susigaudyti, ką rinktis pagal poreikius.
„Jei norite perdirbti – Gari Osena ir Snickers. Tankūs, mažai vandens, gerai tirštėja. Padažai išeina puikūs be jokių triukų.”
Jei norite šviežiai valgyti – Black Oxheart ir Bandera. Sultingi, bet ne per daug, skonis intensyvus.
„Jei auginate vėsesniame klimate – Strange Thing. Ji toleruoja šaltį geriau nei kitos tamsios veislės.”
Ką reikia žinoti prieš sodinant
Tamsūs pomidorai turi keletą ypatumų.
„Jie noksta ilgiau nei raudoni,” – perspėjo kaimynė. – „Nesitikėkite derliaus birželį. Liepa, rugpjūtis – tada jie geriausiai.”
Kai kurios veislės – kaip Black Oxheart – noksta greičiau nei tikėtumėtės, bet dauguma reikalauja ilgo, šilto sezono.
„Ir nežiūrėkite tik į spalvą. Tamsūs pomidorai atrodo prinokę, kai dar neprinokę. Spustelėkite – jei šiek tiek minkštas – tada laikas.”
Kodėl niekada negrįšiu prie raudonų
Praėjusią vasarą turėjau didžiausią pomidorų derlių per visą gyvenimą. Viskas – tamsios veislės.
Padažai – sodriausi, kokius esu gaminęs. Salotos – tokios, kad svečiai klausia, kur perku pomidorus. Kai pasakau, kad auginu pats – netiki.
„Raudonas pomidoras yra kaip balta duona,” – sako kaimynė. – „Nieko blogo, bet kai paragauji ruginės su kmynais – nebenori grįžti.”
Ji teisi. Tamsūs pomidorai pakeitė mano supratimą apie tai, koks gali būti pomidoro skonis.
Jei dar neauginate – išbandykite bent vieną veislę. Paragausite – ir suprasite, kodėl tiek žmonių nebegrįžta prie raudonų.
