Cholesterolis – 6,2. Virš normos. Šeimos gydytoja iškart pasiūlė statinus.
Bet aš užsispyriau ir nuėjau pas kitą specialistę – kardiologę, kuri užsiima prevencine medicina.
Ji pažiūrėjo į tą patį tyrimą ir pasakė: „Šis skaičius – tik dalis istorijos. Reikia žiūrėti giliau.”
Ir tada paaiškino dalykus, kurių niekas anksčiau nesakė.
Kodėl bendras cholesterolis – ne viskas
Gydytoja paaiškino paprastai.
Bendras cholesterolis – tai lyg pasakyti „jūsų namo plotas 100 kvadratų”. Gerai, bet kiek kambarių? Kokie kambariai?
Cholesterolis susideda iš kelių dalių:
MTL (mažo tankio lipoproteinas) – vadinamas „bloguoju”. Bet ir jis ne visas vienodas.
DTL (didelio tankio lipoproteinas) – „gerasai”. Jis išvalo arterijas.
Trigliceridai – riebalai kraujyje. Labai svarbūs.
„Jei tavo DTL aukštas, o trigliceridai žemi – gali būti viskas gerai, net jei bendras skaičius viršija normą”, – sakė ji.
Ką reikėtų tikrinti papildomai
Gydytoja paskyrė papildomus tyrimus, kurių šeimos gydytoja niekada neminėjo:
Trigliceridų ir DTL santykis – jei mažiau nei 2 – labai gerai. Jei virš 4 – problema.
C reaktyvusis baltymas (CRB) – parodo uždegimą organizme. Uždegimas – tikrasis arterijų priešas.
Lipoproteinas(a) – genetinis rizikos veiksnys. Daugelis nežino, kad jį turi.
Homocisteinas – dar vienas uždegimo rodiklis.
„Galiu turėti pacientą su cholesteroliu 7, bet žemu uždegimo, ir jis bus saugesnis nei žmogus su cholesteroliu 5 ir aukštu uždegimo”, – sakė gydytoja.
Kodėl cholesterolis pakyla
Čia buvo įdomiausia dalis.
Gydytoja sakė: „Cholesterolis dažnai pakyla ne šiaip sau. Jis signalizuoja apie kažką.”
Kas gali kelti cholesterolį:
Lėtinis stresas – organizmas gamina daugiau cholesterolio, nes jam reikia hormonams.
Uždegimas – cholesterolis keliauja gydyti pažeistų vietų.
Skydliaukės problemos – lėta skydliaukė kelia cholesterolį.
Kepenų problemos – kepenys gamina cholesterolį, jei jos perkrautos.
„Vietoj to, kad iškart slopintume cholesterolį vaistais, verta paklausti – kodėl jis pakilo?” – sakė ji.
Statinai – kada tikrai reikia
Gydytoja nesakė, kad statinai blogi. Sakė, kad jie ne visiems reikalingi.
Kada statinai būtini:
- Jau buvęs infarktas ar insultas
- Labai aukšta rizika pagal kelis rodiklius
- Genetinė hipercholesterolemija
Kada galima pabandyti be vaistų:
- Vidutinis cholesterolio pakilimas be kitų rizikos veiksnių
- Žemas uždegimas
- Geras DTL ir trigliceridų santykis
„Statinai veikia greitai ir efektyviai. Bet jie turi šalutinį poveikį – raumenų skausmai, nuovargis, kartais atminties problemos. Jei galima išvengti – geriau išvengti”, – sakė ji.
Ką pakeičiau gyvenime
Gydytoja davė konkretų planą trijų mėnesių bandymui:
Mityba – mažiau cukraus, daugiau gerų riebalų (žuvis, avokadai, riešutai). Jokių transriebalų.
Judėjimas – 30 minučių kasdien. Nebūtinai sportas – vaikščiojimas irgi gerai.
Stresas – tai buvo sunkiausia. Bet pradėjau medituoti po 10 minučių ryte.
Miegas – mažiausiai 7 valandos. Miego trūkumas kelia cholesterolį.
Rezultatai po trijų mėnesių
Pakartojau tyrimus. Štai kas pasikeitė:
Bendras cholesterolis – nukrito nuo 6,2 iki 5,4. Vis dar virš „normos”, bet…
Trigliceridai – nukrito perpus.
DTL – pakilo.
C reaktyvusis baltymas – sumažėjo triskart.
Gydytoja pažiūrėjo ir pasakė: „Tavo širdies ir kraujagyslių rizika dabar mažesnė nei buvo su žemesniu cholesteroliu, bet aukštu uždegimo.”
Galutinė mintis
Gydytoja man pasakė: „Cholesterolis – tai ne priešas. Tai pasiuntinys. Svarbu suprasti, ką jis bando pasakyti.”
Dabar, kai kas nors sako „mano cholesterolis per aukštas, reikia gerti vaistus” – klausiu: „O ką dar tikrino? Kokia rizika iš tikrųjų?”
Nes skaičius – tik pradžia. Visa istorija – daug sudėtingesnė.





