Kiekvieną vakarą – puodelis žolelių arbatos. Ramunėlės, mėtos, kartais kažkas egzotiškesnio. Atrodė, kad darau viską teisingai. Kol vienas kraujo spaudimo matavimas parodė skaičius, kurių niekada nebuvau mačiusi.
„Ką geriate vakarais?” – paklausė kardiologas. Išvardijau savo mėgstamas arbatas. Jo veidas pasikeitė. „Štai ir problema.”
Saldymedis – saldus nuodas kraujospūdžiui
Pirmoji arbata, kurią liepė išmesti, buvo saldymedžio. Tą saldžią, kvapnią arbatą, kurią taip mėgau žiemą.
Pasirodo, saldymedyje yra glicirizino rūgštis – junginys, kuris veikia inkstus labai specifiškai. Jis slopina fermentą, kuris paprastai neleidžia kortizolui aktyvuoti mineralokortikoidų receptorių.
Paprasčiau tariant: organizmas pradeda kaupti natrio ir prarasti kalio. Kraujo tūris didėja, kraujagyslės įsitempia – ir spaudimas šoka aukštyn.
Kardiologas pasakė, kad net nedideli saldymedžio kiekiai gali sukelti galvos skausmus, nuovargį ir staigius kraujospūdžio šuolius. Sunkiais atvejais – širdies įvykius.
Ženšenis – loterija su širdimi
Antroji arbata nustebino dar labiau. Ženšenį gėriau energijai, ypač rudens ir žiemos mėnesiais.
„Ženšenis yra kaip loterija”, – paaiškino gydytojas. „Vienam žmogui sumažina spaudimą, kitam – pakelia. Niekada nežinai, ką gausi.”
Tyrimai rodo, kad ženšenio poveikis priklauso nuo daugelio faktorių: dozės, preparato tipo, individualios fiziologijos. Ginsenoidų – aktyvių ženšenio junginių – profiliai skiriasi net tarp tos pačios rūšies augalų.
Žmonėms su hipertenzija ar nestabiliu kraujospūdžiu ženšenis – per didelė rizika. Geriau vengti, kol gydytojas nepatvirtins, kad saugu.
Jonažolė – tylus vaistų žudikas
Trečioji arbata buvo jonažolė – ta, kurią gerdavau nuotaikai pagerinti tamsiaisiais mėnesiais.
Kardiologas paklausė, ar vartoju kokius nors vaistus nuo spaudimo. Taip, beta adrenoblokatorius. Jo akys susiaurėjo.
„Jonažolė pagreitina vaistų metabolizmą”, – pasakė jis. „Tai reiškia, kad jūsų vaistai nuo spaudimo veikia silpniau. Tarsi gertumėte pusę dozės.”
Jonažolė sąveikauja ne tik su širdies vaistais. Antikoaguliantai, antidepresantai, net kontraceptikai – visų veiksmingumas sumažėja. O žmogus net neįtaria.
Ginkmedis – kraujavimo rizika
Ketvirtoji arbata buvo ginkmedžio lapų. Gerdavau atminčiai ir smegenų veiklai.
„Ar vartojate aspiriną ar kitus kraują skystinančius?” – paklausė gydytojas. Kartais, atsakiau.
Ginkmedis pats savaime skystina kraują. Kartu su aspirinu ar kitais antikoaguliantais rizika kraujavimui išauga kelis kartus. Nuo paprastos mėlynės iki rimtų vidinių kraujavimų.
Žmonėms, kurie jau turi širdies ar kraujagyslių problemų, ginkmedis gali būti pavojingas net be kitų vaistų.
Jojimbė – staigus šuolis, kurio nereikia
Penktoji arbata buvo mažiausiai tikėta. Jojimbės žievės arbatą kartais gerdavau iš smalsumo – parduotuvėje reklamavo kaip energijos šaltinį.
Kardiologas net palingavo galvą. „Tai vienas pavojingiausių augalų hipertenzija sergantiems.”
Jojimbė yra stiprus kardiovaskulinis stimuliantas. Ji gali sukelti staigius kraujospūdžio šuolius – tokius, kurie baigiasi širdies priepuoliais ar traukuliais.
Dokumentuoti atvejai rodo, kad net viena dozė gali būti per daug jautriam žmogui.
Ką gerti vietoj jų
Kardiologas neliepė atsisakyti visų arbatų. Tiesiog rinktis protingiau.
Ramunėlės – saugios daugumai žmonių, ramina be poveikio kraujospūdžiui. Hibiskusas – tyrimai rodo, kad jis netgi gali šiek tiek mažinti spaudimą. Mėtos – puikiai tinka virškinimui ir neturi kardiovaskulinio poveikio.
Kiaulpienių arbata irgi saugi – tik ne tiems, kurie vartoja diuretikus, nes ji pati turi vandenį šalinantį poveikį.
Svarbiausia taisyklė: prieš bandant bet kokią naują žolelių arbatą, pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Ypač jei vartojate bet kokius receptinius vaistus.
Kodėl niekas apie tai nekalba
Grįžusi namo peržiūrėjau visas savo arbatų etiketes. Nė vienoje nebuvo įspėjimo apie kraujospūdį. Nė vienoje nebuvo parašyta, kad negalima derinti su vaistais.
Žolelių arbatos parduodamos kaip maisto produktai, ne vaistai. Todėl joms netaikomi tie patys įspėjimų reikalavimai.
Dabar kiekvieną vakarą vis dar geriu arbatą – tik jau žinau, kurią. Ir kiekvieną kartą, kai matau tą saldymedžio pakelį parduotuvėje, prisimenu kardiologų žodžius: „Natūralu nereiškia saugu.”
