Po treniruotės skubėjau namo. Susimečiau sportinę kuprinę, užsimečiau striukę ant prakaituotų marškinėlių ir jau buvau prie durų. Tada treneris uždėjo ranką man ant peties.
„Palauk – ar tu tikrai ruošiesi taip išeiti?” Jo veide buvo kažkas tarp nusivylimo ir susirūpinimo. Pagalvojau – gal pamiršau ką nors sumokėti? Bet ne. Jis parodė į mano marškinėlius ir pasakė tai, ko nesitikėjau išgirsti sporto klube.
„Tavo oda dabar kaip Petri lėkštelė bakterijoms”
Treneris paaiškino paprastai: „Kai prakaituoji, oda tampa drėgna ir šilta. Tai tobula aplinka grybeliams ir bakterijoms daugintis. Kiekvieną minutę, kai sėdi prakaituotais drabužiais, padidini infekcijos riziką.”
Pagalvojau – perdeda. Juk visi taip daro. Bet jis tęsė: „Žinai, kodėl kai kuriems žmonėms nuolat spuogai ant nugaros? Arba niežtinti oda po krūtine? Tai ne šiaip „jautri oda” – tai pasekmės.”
Pasirodo, prakaitas susimaišo su odos riebalais, dulkėmis ir bakterijomis, sukurdamas vaškinį sluoksnį, kuris užkemša poras. Uždarytose porose mikroorganizmai daugėja eksponentiškai. Per kelias valandas tai, kas buvo tik „prakaitas”, tampa infekcijos židiniu.
Kodėl sporto liemenėlė – didžiausia rizikos zona
Treneris pasakė, kad moterims situacija dar sudėtingesnė. Sporto liemenėlės – tai spąstai drėgmei. Audinys glaudžiai priglunda prie odos, ventiliacijos beveik nėra, o šiluma išlieka ilgai.
„Grybeliai mėgsta tris dalykus: drėgmę, šilumą ir tamsą. Po liemenėle – visos trys sąlygos idealios”, – paaiškino jis.
Niežulys, paraudimas, dirginimas po krūtine – tai ne „normalūs” pojūčiai po treniruotės. Tai grybelinės infekcijos pradžia. Ir kuo ilgiau sėdi drėgnais drabužiais, tuo giliau mikroorganizmai įsiskverbia.
15 minučių, kurios viską keičia
Bet treneris nesakė, kad reikia šokti po dušu iškart po paskutinio pratimo. Atvirkščiai – jis paaiškino apie 15 minučių atvėsimo langą.
„Kai baigi treniruotę, kūnas vis dar prakaitoja. Širdis daužosi, temperatūra aukšta. Jei iškart eisi po šaltu dušu – terminis šokas. Jei sėdėsi prakaituotais drabužiais – bakterijos”, – kalbėjo jis.
Jo patarimas: iškart nusirenk drėgnus drabužius, padaryk lengvą tempimą, atgauk kvėpavimą, išgerk vandens. Per tas 15 minučių oda pradės džiūti, o kūnas – atvėsti. Tada – dušas.
Tas ketvirtis valandos – tai „aukso standartas”, kurio laikosi profesionalūs sportininkai.
Ką daryti, kai dušas neįmanomas
Supratau, kad ne visada galiu nusimaudyti iškart. Kartais skubu į darbą, kartais sportuoju parke, kartais tiesiog nėra galimybės.
Treneris ir tam turėjo atsakymą: „Minimali higiena – vis tiek higiena.”
Jo schema paprasta:
Pirma – drėgnos servetėlės. Nušluostyk veidą, kaklą, pažastis, nugarą – visur, kur kaupėsi prakaitas. Tai pašalina paviršinius nešvarumus ir dalį bakterijų.
Antra – sausas rankšluostis. Kruopščiai nusausink odą. Drėgmė – priešas.
Trečia – švarūs drabužiai. Net jei nusiprausi tik vakare, nepersirengti drėgnais marškinėliais yra būtina.
„Tai ne tobula, bet šimtą kartų geriau nei nieko”, – sakė jis.
Vienas dalykas, kurį dabar darau kitaip su drabužiais
Anksčiau sportinius drabužius mesdavau į skalbinių krepšį ir palikdavau kelioms dienoms. Treneris paaiškino, kodėl tai klaida.
„Bakterijos ant drėgnų drabužių formuoja biofilmais – tokius mikrobinius „kiautus”, kuriuos sunku išplauti net skalbyklėje. Jei paliki prakaituotus marškinėlius dvi dienas – jie jau niekada nebus tikrai švarūs.”
Jo taisyklė: skalbti per 24 valandas. Arba bent jau iškart išdžiovinti – pakabinti, kad drėgmė išgaruotų.
Dabar grįžęs namo pirmas dalykas – sportinius drabužius į skalbyklę arba ant džiovyklos. Ne į krepšį, ne ant grindų.
Kodėl niekada nebegrįšiu prie senų įpročių
Praėjo trys mėnesiai nuo to pokalbio persirengimo kambaryje. Spuogai ant nugaros, kurie vargino metus – dingo. Niežulys po treniruotės – nebėra. Oda jaučiasi kitaip.
Ir viskas dėl kelių minučių papildomo dėmesio. Nusirengi drėgnus drabužius, duodi odai atvėsti, nusiprausi arba bent nusišluostai, persirengi švariu.
Treneris buvo teisus: „Tai ne apie tobulumą. Tai apie tai, kad nedaryti sau žalos.” Kartais paprasčiausios taisyklės turi didžiausią poveikį.
