Kas gyvenęs bendrabutyje ar sename bute su viengubo stiklo langais, žino tą jausmą: žiemą prie lango stovi tarsi prie šaldytuvo, o vasarą saulė kepina taip, kad kambarys virsta pirčia. Sąskaitos už elektrą ar šildymą auga, o komfortas – priešingai.
Būtent tokioje situacijoje atsidūrėme studijų metais. Bendrabučio langai buvo seni, skersvėjai pūtė pro kiekvieną tarpelį, o apie langų keitimą negalėjo būti nė kalbos – nei mes turėjome pinigų, nei administracija planavo tai daryti artimiausiu metu.
Teko ieškoti sprendimo, kuris būtų pigus, paprastas ir – svarbiausia – neprieštarautų bendrabučio taisyklėms. Ir mes jį radome. Viskas kainavo keliolika eurų, užtruko porą valandų, o rezultatas pranoko lūkesčius.
Paprasta idėja, kuri keičia viską
Sprendimas, kurį atradome, iš pradžių atrodė pernelyg paprastas, kad galėtų veikti. Tačiau fizikos dėsniai jo pusėje – sukuriamas papildomas oro sluoksnis tarp lango ir kambario, kuris veikia kaip izoliatorius.
Principas panašus į dvigubo stiklo langų veikimą. Oro tarpas tarp dviejų paviršių žymiai sumažina šilumos perdavimą. Skirtumas tik tas, kad mes šį efektą pasiekėme už dešimtadalį dvigubų langų kainos.
Metodas visiškai grįžtamas – bet kada galima viską nuimti ir langai liks tokie, kokie buvo. Tai ypač svarbu nuomojantis būstą ar gyvenant bendrabutyje.
Kas tai per metodas
Kalbame apie šiluminę susitraukiančią plėvelę – skaidrų plastiką, kuris priklijuojamas prie lango rėmo ir pašildomas plaukų džiovintuvu. Nuo karščio plėvelė susitraukia, įsitempia ir tampa beveik nematoma.
Tarp plėvelės ir stiklo susidaro oro tarpas – tas pats izoliacinis sluoksnis, kuris neleidžia šilumai išeiti žiemą ir karščiui patekti vasarą. Efektas panašus kaip dvigubo stiklopakečio, tik pigiau ir paprasčiau.
Tokias plėveles galima rasti statybinių medžiagų parduotuvėse arba užsisakyti internetu. Vieno lango izoliavimas kainuoja vos kelis eurus.
Ko reikės
Medžiagų sąrašas trumpas:
Termoplėvelė – parduodama ritiniais arba paruoštais komplektais pagal langų dydžius. Rinkitės skaidrią, kokybišką plėvelę – pigiausia versija gali greitai pageltę ar susilankstyti.
Dvipusė lipni juosta – geriausia naudoti specialią, skirtą langams. Ji turi būti pakankamai plona, bet tvirtai laikytis ir nepažeisti rėmo nuimant.
Plaukų džiovintuvas – paprastas namų prietaisas, kuris čia atliks terminį darbą. Jokių specialių įrankių nereikia.
Dar pravers žirklės, šluostė rėmams nuvalyti ir matuoklė tiksliam plėvelės kirpimui.
Kaip tai padaryti žingsnis po žingsnio
Procesas paprastesnis nei atrodo.
Pirma – išmatuokite langą ir nukirpkite plėvelę 2–3 centimetrais didesnę nei rėmo vidus. Geriau turėti perteklių nei trūkumą.
Antra – kruopščiai nuvalykite lango rėmą. Dulkės ir nešvarumai neleis juostai tinkamai prilipti, o tada plėvelė ims atšokti.
Trečia – apklijuokite dvipuse juosta visą rėmo perimetrą. Spauskite tvirtai, kad neliktų tarpelių.
Ketvirta – nuplėškite apsauginį juostos sluoksnį ir atsargiai priklijuokite plėvelę, pradėdami nuo viršaus. Stenkitės išvengti didelių raukšlių, nors smulkios netrukus išnyks.
Penkta – įjunkite plaukų džiovintuvą ant vidutinio karščio ir tolygiai pašildykite plėvelę. Laikykite džiovintuvą judantį, nelaikykite ilgai vienoje vietoje. Plėvelė pradės trauktis ir glostysis – per kelias minutes ji taps lygi ir beveik nematoma.
Šešta – nukirpkite perteklinę plėvelę palei juostos liniją.
Papildomos priemonės pagal sezoną
Plėvelė puikiai veikia viena, bet galima papildyti sezoninėmis priemonėmis.
Žiemai – sunkios, tankios užuolaidos su pamušalu. Vakare užtrauktos, jos sukuria papildomą šilumos barjerą. Svarbu, kad užuolaidos būtų pakankamai ilgos ir plačios – dengtų ne tik stiklą, bet ir rėmus.
Vasarai – šviesios spalvos roletai arba atspindinčios žaliuzės. Montuojamos kuo arčiau stiklo, jos atspindi saulės spindulius dar prieš jiems patenkant į kambarį. Tai gerokai sumažina įkaitimą.
Abi priemonės nebrangios ir lengvai keičiamos pagal sezoną.
Kokie rezultatai
Mūsų bendrabučio kambaryje skirtumas buvo juntamas iškart. Skersvėjai prie lango išnyko, o žiemą nebereikėjo užmesti papildomos antklodės miegant šalia lango.
Pagal įvairius tyrimus, tokia izoliacija gali sumažinti šilumos nuostolius per langą 30–50 procentų. Vasarą saulės šilumos patekimas į kambarį gali sumažėti 20–40 procentų.
Realūs sutaupymai priklauso nuo daugelio veiksnių – klimato, šildymo sistemos, lango dydžio ir orientacijos. Tačiau net ir kuklus 5–15 procentų šildymo išlaidų sumažėjimas per sezoną gali atsipirkti per kelias savaites.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Jei plėvelė pradeda atšokti nuo rėmo – greičiausiai paviršius nebuvo pakankamai švarus arba juosta prastos kokybės. Galima bandyti perklijuoti problemines vietas.
Jei plėvelė liko raukšlėta po šildymo – tikriausiai karštis buvo per silpnas arba per trumpai laikytas. Galima pašildyti dar kartą.
Jei atsirado kondensuotas vanduo tarp plėvelės ir stiklo – tai ženklas, kad kažkur yra tarpelių. Patikrinkite visą perimetrą ir užtaisykite spragas papildoma juosta.
Plėvelę rekomenduojama keisti kas sezoną – laikui bėgant ji gali pageltę ar prarasti elastingumą.
Ar verta?
Už keliolika eurų ir porą valandų darbo galima žymiai pagerinti kambario komfortą ir sumažinti sąskaitas. Sprendimas tinka visiems – studentams bendrabutyje, nuomininkams sename bute ar namų savininkams, kurie dar neplanuoja keisti langų.
Tai vienas tų atvejų, kai paprastas sprendimas veikia geriau nei tikėtasi. Būtent todėl jis populiarus jau dešimtmečius ir perduodamas iš kartos į kartą – kaip ir daugelis gerų praktinių patarimų.
