Spaudžiant šaltajam sezonui parduotuvių lentynos užsipildo vitaminais, žoliniais mišiniais ir papildais, žadančiais „sustiprinti imunitetą”. Socialiniuose tinkluose plinta receptai, kaip namuose pasigaminti „imunitetą keliančių” gėrimų, o draugai dalijasi patarimais apie megadozes vitamino C. Viskas skamba logiškai – juk stipresnis imunitetas reiškia mažiau ligų, tiesa?
Ne visai. Gydytojai ir imunologai jau seniai bando atkreipti dėmesį į tai, kad ši logika yra ne tik supaprastinta, bet ir potencialiai pavojinga. Bandymai „pakelti” imuninę sistemą namuose gali baigtis priešingai nei tikėtasi – nuo toksiškumo iki rimtų autoimuninių reakcijų. Ir problema ne tame, kad žmonės rūpinasi sveikata, o tame, kaip jie tai daro.
Kodėl pati sąvoka „imuniteto stiprinimas” yra klaidinanti
Imuninė sistema nėra raumuo, kurį galima treniruoti, ir ne baterija, kurią galima įkrauti. Tai sudėtingas tinklas iš dešimčių ląstelių tipų, baltymų ir organų, kuris veikia pusiausvyros principu. Kai pusiausvyra pažeidžiama bet kuria kryptimi – per silpna ar per stipri reakcija – organizmas nukenčia.
Perdėtas imuninės sistemos stimuliavimas gali sukelti nekontroliuojamą uždegimą, pažeisti audinius ir net išprovokuoti autoimunines ligas – būkles, kai organizmas pradeda pulti pats save. Tai nėra teorinė galimybė, o dokumentuotas reiškinys, kurį medikai mato reguliariai.
Todėl imunologai vengia termino „stiprinimas” ir vietoj jo kalba apie imuninės sistemos palaikymą – tai esminis skirtumas.
Populiarūs papildai: ką sako mokslas
Echinacea, didžiulės vitamino C dozės, vitaminas A megadozėmis, cinko pastilės – visa tai galima rasti bet kurioje vaistinėje, dažnai su užrašu „imunitetui”. Problema ta, kad daugelis šių produktų neturi tvirtų klinikinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą infekcijų prevencijai.
Vitamino A perteklius yra tiesiogiai toksiškas – jis kaupiasi kepenyse ir gali sukelti rimtą pažeidimą. Didelės cinko dozės sukelia pykinimą, ilgainiui išsekina varį organizme ir paradoksaliai silpnina tą patį imunitetą, kurį turėjo stiprinti. Žoliniai preparatai gali pakeisti kai kuriuos laboratorinius rodiklius, bet tai nereiškia, kad žmogus rečiau sirgs.
Reguliuotojai daugelyje šalių riboja teiginius apie papildų poveikį imunitetui, nes mokslinis pagrindas tam tiesiog nepakankamas.
Kai „stiprinimas” tampa pavojumi
Nuolatinė imuninės sistemos stimuliacija – nesvarbu, ar tai nepatikrinti papildai, ar agresyvios namų procedūros – gali sukelti realią žalą. Chroniškas uždegimas pažeidžia plaučius, kepenis ir smegenis. Dirbtinis imuninių ląstelių skaičiaus pakėlimas didina krešėjimo ir insulto riziką – panašiai kaip vadinamasis kraujo dopingas sporte.
Vienas pavojingiausių scenarijų – vadinamoji citokinų audra, kai imuninė sistema reaguoja taip stipriai, kad pradeda naikinti paties organizmo audinius. Tai primena situaciją, kai priešgaisrinė sistema užlieja namą vandeniu – gaisras užgesęs, bet namas sugriauto. Stipresnė imuninė reakcija ne visada reiškia geresnę.
Atskirai verta paminėti namų fekalines transplantacijas – taip, tai egzistuoja ir plinta internete kaip „natūralus” būdas pagerinti žarnyno mikrobiotą. Tokios procedūros kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, nes gali perduoti daugiareziistentiškus patogenus. Klinikinė fekalinė terapija atliekama tik ligoninėse, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.
Kas iš tikrųjų veikia
Dešimtmečių tyrimai rodo, kad patikimiausi būdai palaikyti imuninę sistemą yra nuobodžiai paprasti ir nereikalauja papildomų išlaidų.
Miegas – 7–9 valandos per naktį. Miego stoka tiesiogiai silpnina imuninių ląstelių veiklą ir blogina vakcinų atsaką. Tai bene svarbiausias ir labiausiai nuvertinamas faktorius.
Įvairi mityba – vitaminai A, C, D, cinkas ir selenas turi ateiti iš maisto, ne iš tablečių. Subalansuota mityba aprūpina viskuo, ko reikia, be perdozavimo rizikos.
Vakcinacija – gripo vakcina, COVID-19 stiprinančiosios dozės, pneumokokinė vakcina pagal gydytojo rekomendacijas. Tai vienintelis moksliškai patvirtintas būdas „išmokyti” imuninę sistemą atpažinti konkrečias grėsmes.
Reguliari fizinė veikla – net trisdešimt minučių vidutinio intensyvumo mankštos kasdien daro teigiamą poveikį imuninei funkcijai.
Ir priešingai – rūkymas, sunkus alkoholio vartojimas, nutukimas bei lėtinis stresas sistemingai silpnina organizmo apsaugą.
Kada laikas kreiptis į gydytoją
Dauguma žmonių puikiai išsiversia su sveiku gyvenimo būdu. Tačiau yra situacijų, kai reikia medicininio įvertinimo, o ne dar vienos vitaminų pakuotės.
Pasikartojančios arba sunkiai gyjančios infekcijos, nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis, prasti vakcinų atsakai – visa tai gali signalizuoti apie gilesnę imuninės sistemos problemą. Gydytojas gali paskirti tikslingus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą su leukocitų diferencijavimu, imunoglobulinų kiekio matavimą, vakcinų atsako titrus.
Jei trūksta konkrečių medžiagų – vitamino D, cinko, geležies ar B12 – gydytojas paskirs saugią dozę. Tai visai kas kita nei pačiam pirkti „imunitetui” skirtą kompleksą vaistinėje ir vartoti be jokio tyrimo.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei staiga atsirado bėrimas, sąnarių skausmas, kvėpavimo sunkumai, nepaaiškinamas karščiavimas ar patinimas. Šie simptomai gali rodyti autoimuninę reakciją ar kitą būklę, kuriai reikia specialisto pagalbos, o ne namų receptų.
