Kiekvieną žiemos rytą milijonai žmonių atlieka tą patį ritualą: išbėga iš šilto buto, griebia grandiklį ir pradeda valyti apšalusį automobilio stiklą. Atrodo – kas čia tokio? Kelios minutės ir važiuojam. Tačiau būtent ši kasdienė situacija kasmet nusiunčia tūkstančius žmonių pas gydytojus su peršalimu, bronchitu ar dar rimtesnėmis komplikacijomis.
Problema ne pačiame šaltyje. Problema – tame, kas nutinka kūnui per tas kelias minutes, kai intensyviai dirbame fizinį darbą šaltyje, dažnai apsirengę visiškai netinkamai. Tai klasikinė situacija, kai visos aplinkybės susideda į tobulą „persišaldymo audrą”.
Kas iš tikrųjų nutinka grandant stiklą
Įsivaizduokite: išeinate iš 22°C šilumos į -15°C šaltį. Kūnas iškart patiria stresą ir pradeda taupyti šilumą – kraujagyslės susitraukia, kraujas nukreipiamas prie gyvybiškai svarbių organų.
Tada pradedate grasti. Tai fizinis darbas – rankos juda intensyviai, kūnas įsitempia. Po minutės ar dviejų pradedate kaisti. Pulsas pakyla, kraujagyslės vėl išsiplečia, organizmas pradeda gaminti šilumą. Daugelis net pajunta, kad po striuke pasidarė karšta.
Ir čia prasideda problema. Prakaitas drėkina drabužius prie kūno. Jūs sustojate grandyti – fizinis aktyvumas baigiasi. Bet kūnas vis dar „atidarytas” – kraujagyslės išsiplėtusios, prakaitas ant odos. Ir būtent tada šaltas vėjas ar tiesiog šaltas oras ima aušinti kūną žaibišku greičiu.
Tai vadinama „atviro lango” efektu – kūnas pasiruošęs atiduoti šilumą, ir aplinka mielai ją priima. Per kelias minutes galite atvėsti taip, lyg būtumėte stovėję šaltyje pusvalandį.
Kodėl tai baigiasi liga
Pats šaltis nesukelia peršalimo – jį sukelia virusai. Tačiau staigus kūno atvėsimas dramatiškai susilpnina imuninę sistemą. Kraujagyslės nosyje ir gerklėje susitraukia, sumažėja kraujotaka, o kartu ir imuninių ląstelių patekimas į šias zonas.
Jei tą dieną susidūrėte su peršalimo virusu (o žiemą jų pilna visur), jūsų organizmas tiesiog neturi resursų su juo kovoti. Virusas įsitvirtina, ir po dienos ar dviejų – sloga, kosulys, karščiavimas.
Blogiausia, kad daugelis kartoja šį scenarijų kiekvieną rytą. Kūnas nuolat patiria stresą, imuninė sistema dirba prie ribos, ir galiausiai nebeišlaiko.
Tiems, kurie turi lėtinių kvėpavimo problemų, astmą ar silpnesnę širdį, pasekmės gali būti rimtesnės – bronchitas, plaučių uždegimas, širdies ritmo sutrikimai.
Klasikinė klaida: „tik minutėlę išbėgsiu”
Dauguma žmonių grandyti išeina apsirengę namuose dėvimais drabužiais – gal užsimetę striukę, bet be kepurės, be pirštinių, su namų šlepetėmis ar lengvais batais. Logika paprasta: „Juk tik minutėlę.”
Bet ta minutėlė virsta penkiomis. Stiklas apšalęs stipriau nei tikėjotės. Vėjas pučia tiesiai į nugarą. Ausys raudonos, pirštai stingsta, bet juk „jau beveik baigiau”.
O tada sėdate į šaltą automobilį. Sėdynė ledo temperatūros. Vairas šaldo rankas. Šildymas dar neveikia. Ir taip važiuojate dar 10–15 minučių, kol automobilis sušyla.
Per tą laiką kūnas patiria milžinišką temperatūrinį stresą – nuo kaitimo prie darbo iki gilaus atvėsimo sėdint nejudant.
Kaip daryti teisingai
Pirmiausia – apsirenkite tinkamai net tai „minutėlei”. Kepurė, pirštinės, šilti batai. Tai užtrunka 30 sekundžių, bet apsaugo nuo didelių problemų.
Paleiskite automobilį prieš pradėdami grandyti. Tegul šildymas pradeda veikti, kol jūs dirbate lauke. Kai baigsite, sėsite į jau šiltėjantį saloną.
Nenusimeskite striukės iškart sėdę į automobilį. Net jei jaučiatės sušilę ar net prakaituojate – palaukite, kol automobilis normaliai sušils. Staigus „išsirengimas” šaltame salone – dar vienas būdas persišaldyti.
Jei suprakaitavote – tai blogas ženklas. Reiškia, dirbote per intensyviai arba buvote per šiltai apsirengę. Prieš sėdant į automobilį, leiskite kūnui minutėlę „atvėsti” – bet ne stovėdami vėjyje, o užuovėjoje ar bent atsisukę nugara į vėją.
Vėjo faktorius: neįvertintas priešas
Daugelis žiūri tik į termometro rodmenis. -10°C? Nieko baisaus. Bet jei pučia 5 m/s vėjas, jaučiama temperatūra nukrenta iki -17°C. O automobilio stovėjimo aikštelė dažnai būna vietose, kur vėjas pučia netrukdomas.
Vėjas ne tik šaldo – jis išpučia šilumos sluoksnį, kuris susidaro tarp odos ir drabužių. Todėl tas pats šaltis su vėju ir be jo – visiškai skirtingi dalykai.
Ypač pavojingas vėjas tada, kai esate suprakaitavę. Drėgna oda ir drabužiai leidžia vėjui šaldyti dar efektyviau. Galite pajusti, kaip tiesiog „traukia” per nugarą ar krūtinę – tai akimirka, kai persišaldymas praktiškai garantuotas.
Ką daryti? Jei aikštelėje pučia stiprus vėjas, atsistokite taip, kad automobilis blokuotų vėją. Grandykite iš užvėjos pusės pirma. Arba tiesiog palaukite porą minučių automobilio salone, kol kūnas nusirims po darbo.
Kojas irgi reikia saugoti
Daugelis išbėga grandyti su batais, kuriuos avės visą dieną biure – lengvais pusbačiais ar net mokasinais. Kojos ant šalto asfalto ar sniego per kelias minutes pradeda šalti iš apačios.
Šaltos kojos – tai ne tik diskomfortas. Pėdose yra daug refleksinių zonų, susijusių su nosiarykle ir kvėpavimo takais. Seniai pastebėta, kad sušalusios kojos dažnai baigiasi sloga ir kosuliu.
Be to, šaltos kojos reiškia bendrą kūno atvėsimą. Kraujas, grįžtantis iš pėdų, atvėsina visą organizmą.
Ką daryti? Jei nenorite kiekvieną rytą persiauti, laikykite prie durų šiltus batus specialiai grandymui. Užtrunka 10 sekundžių apsiauti, bet kojos lieka šiltos.
Galva be kepurės: per kelias minutes
„Aš nešioju kepurės, man nepatinka” – dažnas argumentas. Deja, galvos oda ir ausys yra vieni jautriausių kūno vietų šalčiui. Ausys gali pradėti nušalti jau per 5–10 minučių prie -15°C.
Be to, per galvą prarandame nemažą dalį kūno šilumos. Stovėti šaltyje be kepurės – lyg laikyti atidarytą langą šildomame bute.
Minimali apsauga – bent gaubtas nuo striukės. Geriau – kepurė, dengianti ausis. Dar geriau – jei turite ilgesnius plaukus, įsitikinkite, kad jie sausi (apie šlapių plaukų pavojų kalbėjome ankstesniame straipsnyje).
Ką daryti, jei jau persišaldėte
Grįžę namo jaučiate, kad „kažkas negerai” – šaltkrėtis, silpnumas, gerklė pradeda skaudėti? Veikite iš karto, nelaukite, kol simptomai sustiprės.
Sušilkite palaipsniui – ne karšta vonia, o šilta patalpa, šilti drabužiai, karštas gėrimas. Kojos į šiltą (ne karštą) vandenį – tai padeda sušildyti visą kūną.
Vitaminas C, imbierinė arbata su medumi, sultinys – tai neišgydys viruso, bet palaikys organizmą. Poilsis – būtinas. Jei įmanoma, tą dieną nepervarkite.
Jei per 24 valandas prasideda karščiavimas, stiprus kosulys ar sunku kvėpuoti – kreipkitės į gydytoją. Peršalimas gali komplikuotis, ypač jei kūnas jau buvo nusilpęs nuo nuolatinio streso.
Prevencija geriau nei gydymas
Kelios paprastos taisyklės gali apsaugoti visą žiemos sezoną:
Nuotolinis automobilio paleidimas – jei jūsų automobilis turi tokią funkciją, naudokite ją. Paleiskite variklį iš namų, ir po 10 minučių stiklai bus lengviau nušalinti, o salonas jau šiltas.
Stiklų apsauga vakare – uždenkite priekinį stiklą specialiu apdangalu ar bent kartono lakštu. Ryte nuimsite ir važiuosite be grandymo.
Tinkami drabužiai prie durų – pakabinkite prie išėjimo šiltus grandymo batus, kepurę ir pirštines. Kai viskas po ranka, nėra pagundos „tik minutėlei išbėgti”.
Nedelsimas – jei matote, kad šaltis stiprus, geriau skirkite 5 minutes daugiau pasiruošimui, nei 5 dienas lovoje su temperatūra.
Automobilio grandymas – neišvengiama žiemos dalis. Bet persišaldymas – visiškai išvengiamas. Tereikia kelių paprastų įpročių, ir ryto ritualas taps saugus.
