Žiemą dauguma žmonių žino pagrindines taisykles: rengtis šiltai, dėvėti kepurę, nenustoti judėti. Tačiau yra daugybė mažiau akivaizdžių įpročių, kurie atrodo visiškai nekalti, bet iš tikrųjų gali rimtai pakenkti sveikatai šaltuoju metų laiku.
Kai kurie iš šių įpročių tokie įprasti, kad net nesusimąstome apie jų pasekmes. Išeiname į šaltį po dušo, išgeriame taurelę „sušilimui” arba tiesiog pamirštame pasirūpinti oda. O pasekmės gali būti nuo nemalonių iki pavojingų – nušalimai, odos pažeidimai, kraujospūdžio šuoliai ir net širdies problemos.
Šlapi plaukai ir šaltis: kas iš tikrųjų nutinka
Vienas dažniausių žiemos rytų scenarijų: nusiprausiame, džioviname plaukus tik paviršutiniškai (arba visai nedžioviname) ir išskubame į darbą. Atrodo – nieko tokio, juk kepurė ant galvos.
Iš tikrųjų šlapi plaukai prie šalčio kelia realią riziką. Vanduo plaukuose užšąla, o tai reiškia, kad galvos oda patiria tiesioginį šalčio poveikį. Kepurė čia ne visada išgelbėja – drėgmė vis tiek lieka, o užšalę plaukai gali net lūžinėti.
Be to, šlapia galva intensyviai šaldo visą kūną. Galva yra viena iš sričių, per kurią prarandame daugiausiai šilumos. Drėgni plaukai šį procesą pagreitina kelis kartus.
Ką daryti? Jei neturite laiko visiškai išdžiovinti plaukų, geriau plaukitės vakare. Ryte užtenka šaltu vandeniu nusiplauti veidą. Jei vis dėlto plaunate galvą ryte – skirkite papildomą laiką džiovinimui, ypač šaknų srityje.
Alkoholis: „sušilimo” iliuzija
Taurelė degtinės ar karšto vyno prieš išeinant į šaltį – sena tradicija, kuri, deja, grindžiama mitu. Alkoholis sukuria apgaulingą šilumos pojūtį, bet iš tikrųjų daro priešingai.
Alkoholis išplečia kraujagysles, todėl kraujas plūsta arčiau odos paviršiaus. Dėl to jaučiame šilumą – bet tai reiškia, kad kūnas greičiau praranda šilumą į aplinką. Vidinis kūno branduolys atvėsta, nors mums atrodo, kad sušilome.
Dar blogiau – alkoholis sumažina gebėjimą pajusti šalčio požymius. Galite nepastebėti, kad pirštai jau tirpsta ar nosis bąla. Tai klasikinė situacija, kai žmonės nušąla net ir trumpai pabuvę lauke.
Ką daryti? Jei norite sušilti prieš išeidami – geriau išgerkite karštos arbatos ar sultinio. Alkoholį palikite grįžimui namo, kai jau būsite šiltoje patalpoje.
Kraujospūdis ir širdis: paslėpta rizika
Apie šią riziką kalba mažai, bet ji reali. Staigus temperatūros pokytis – išėjimas iš šilto buto į -20°C šaltį – sukelia greitą kraujagyslių susitraukimą. Kraujospūdis šokteli aukštyn, širdis turi dirbti intensyviau.
Sveikam žmogui tai tik laikinas diskomfortas. Tačiau tiems, kurie turi hipertenziją, širdies nepakankamumą ar yra patyrę infarktą, tai gali būti pavojinga. Statistika rodo, kad žiemą padaugėja širdies priepuolių, ir dalis jų susiję būtent su staigiu šalčio poveikiu.
Ką daryti? Jei turite širdies ar kraujagyslių problemų, venkite staigių temperatūros pokyčių. Prieš išeidami į šaltį, pastovėkite kelias minutes laiptinėje ar prieangyje – tegul kūnas prisitaiko palaipsniui. Venkite sunkaus fizinio krūvio šaltyje – neskubėkite, nekaskite sniego intensyviai.
Veido oda: kodėl įprasta priežiūra žiemą neveikia
Daugelis žmonių žiemą skundžiasi, kad veido oda tapusi sausa, pleiskanoja, paraudonavusi. Ir dažnai kaltina šaltį. Tačiau problema dažnai ne pačiame šaltyje, o netinkamoje priežiūroje.
Pirma klaida – naudoti įprastą drėkinamąjį kremą prieš pat išeinant į šaltį. Vanduo, esantis kremo sudėtyje, gali užšalti ant odos paviršiaus ir sukelti mikroskopines šalnos traumas. Ypač tai aktualu prie -15°C ir žemesnėje temperatūroje.
Antra klaida – per daug intensyvus valymas. Žiemą oda ir taip sausa dėl sausos patalpų ir lauko oro. Stiprūs valikliai, skutimasis be tinkamo pasiruošimo – visa tai pažeidžia odos barjerą.
Ką daryti? Prieš išeidami į šaltį, naudokite riebesnį, apsauginį kremą – jis sukuria barjerą, kuris apsaugo odą nuo vėjo ir šalčio. Drėkinamąjį kremą naudokite vakare arba bent 30 minučių prieš išėjimą, kad suspėtų įsigerti. Lūpoms – balzamas su vaško ar lanolino pagrindu.
Metaliniai papuošalai ir aksesuarai
Auskarai, žiedai, laikrodžiai su metaliniu dirželiu – visa tai, kas tiesiogiai liečia odą, prie stipraus šalčio gali tapti problema. Metalas labai greitai atvėsta ir gali prilipti prie odos arba sukelti vietinį nušalimą.
Ypač pavojingi auskarai – ausų spenelius nušaldyti labai lengva, nes ten ir taip silpna kraujotaka. Žiedai ant pirštų irgi rizika – metalas šaldo pirštą iš vidaus.
Ką daryti? Stipraus šalčio dienomis geriau palikti metalinius papuošalus namuose. Jei vis dėlto nešiojate – įsitikinkite, kad jie uždengti drabužiais ar pirštinėmis ir neliečia atviros odos.
Netinkami batai ir kojinės
„Užsimaunu dar vieną porą kojinių – bus šilčiau” – logika, kuri dažnai neveikia. Jei batai tampa per ankšti, kraujotaka pėdose sutrinka, ir jos šąla dar labiau nei su viena pora kojinių.
Kita problema – prakaituojančios kojos. Jei kojinės ar batai neleidžia drėgmei išgaruoti, kojos tampa šlapios. O šlapios kojos šąla daug greičiau nei sausos.
Medvilninės kojinės – blogiausia, ką galite pasirinkti žiemą. Jos sugeria drėgmę ir laiko ją prie odos.
Ką daryti? Rinkitės batus, kuriuose lieka šiek tiek erdvės – oro tarpas yra papildoma izoliacija. Kojinės turėtų būti vilnonės arba iš specialios sintetinės medžiagos, kuri nuveda drėgmę nuo odos. Jei kojos prakaituoja – turėkite atsargines kojines ir persirenkite dienos metu.
Netinkamas kvėpavimas
Tai gali skambėti keistai, bet kaip kvėpuojame šaltyje, turi reikšmės. Kvėpuojant per burną, šaltas, sausas oras tiesiogiai patenka į kvėpavimo takus. Tai gali sukelti gerklės, trachėjos ir bronchų dirginimą, kosulį, o astmatikams – net priepuolį.
Ką daryti? Kvėpuokite per nosį – nosies ertmė sušildo ir sudrėkina įkvepiamą orą. Jei bėgiojate ar intensyviai judėsite šaltyje, uždenkite burną ir nosį šaliku ar specialia kauke – taip oras bus filtruojamas ir šildomas.
Ignoruojami pirmieji nušalimo požymiai
Daugelis žmonių nepažįsta ankstyvų nušalimo simptomų arba juos ignoruoja. O tai didžiausia klaida – kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ją išspręsti.
Pirmieji požymiai: odos dilgčiojimas, tirpimas, paraudimas, kuris vėliau pereina į blyškumą ar baltumą. Jei matote, kad kažkieno nosis ar skruostai pabalę – tai jau nušalimo pradžia.
Daugelis galvoja: „Dar kiek pabūsiu, nieko nebus.” Bet nušalimo progresas gali būti greitas – per kelias minutes padėtis gali rimtai pablogėti.
Ką daryti? Pajutę pirmuosius požymius, nedelsdami eikite į šiltą patalpą. Nušalusią vietą sušildykite švelniai – kūno šiluma, drungnu vandeniu. Niekada netrinkite sniegumi ar šiurkščiu audiniu – tai dar labiau pažeis audinius.
Papildomi patarimai
Prieš ilgesnę kelionę automobiliu – įsitikinkite, kad bake pakankamai kuro. Jei automobilis sugęstų atokioje vietoje, turėsite galimybę šildytis variklio šiluma.
Turėkite šiltų drabužių automobilyje – antklodė, papildomos pirštinės, kepurė. Jei kas nors nutiktų, jie gali išgelbėti gyvybę.
Informuokite artimuosius, jei išeinate ilgesniam pasivaikščiojimui šaltyje. Jei kas nors nutiktų, jie žinos, kur jūsų ieškoti.
Venkite alkoholio ir raminamųjų vaistų – jie mažina gebėjimą pajusti šaltį ir priimti tinkamus sprendimus.
Ekstremalus šaltis reikalauja pagarbos. Bet jei žinote taisykles ir jų laikotės, žiema gali būti puikus metų laikas aktyviam gyvenimui lauke.
