Puodelis arbatos daugeliui asocijuojasi su ramybe ir sveikata. Ši tradicija gyvuoja tūkstančius metų, o mokslas patvirtina daugybę teigiamų arbatos savybių — nuo antioksidantų iki raminančio poveikio. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo.
Paaiškėja, kad tai, ką dedame į arbatą ar valgome šalia jos, gali visiškai pakeisti gėrimo poveikį organizmui. Kai kurie deriniai ne tik panaikina naudą, bet ir sukelia realią riziką sveikatai. Ir kalbame ne apie egzotiškus ingredientus — probleminiai produktai dažnai būna tie, kuriuos naudojame kasdien.
Baltas lašas, kuris keičia viską
Arbata su pienu — klasika, ypač mėgstama britų ir mūsų senelių. Tačiau tyrimai rodo, kad šis derinys turi nemalonią pusę. Pieno baltymai, ypač kazeinas, chemiškai jungiasi su arbatos katechinais — būtent tomis medžiagomis, kurios suteikia arbatai antioksidacines savybes.
Rezultatas? Katechinų biologinis prieinamumas smarkiai sumažėja. Tai reiškia, kad organizmas įsisavina gerokai mažiau tų naudingų junginių, dėl kurių arbata ir vertinama. Jei geriate arbatą tikėdamiesi apsaugoti širdį ar kraujagysles, pieno pridėjimas gali paversti jūsų pastangas bevertėmis.
Žinoma, jei tiesiog mėgaujatės skoniniu arbatos su pienu deriniu ir nesiekiate maksimalios sveikatos naudos — jokios tragedijos. Tačiau tiems, kam svarbus antioksidacinis poveikis, vertėtų rinktis gryną arbatą bent jau didžiąją laiko dalį.
Pavojus tiems, kuriems trūksta geležies
Ši informacija ypač svarbi nėščiosioms, mažiems vaikams ir visiems, kam diagnozuota geležies stokos anemija. Juodojoje arbatoje esantys taninai turi nemalonią savybę — jie jungiasi su maistu patenkančia geležimi ir neleidžia jai įsisavinti.
Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimas valgio metu ar iškart po jo gali drastiškai sumažinti geležies pasisavinimą. Žmonėms, kurių organizme ir taip trūksta šio mineralo, tai gali tapti rimta problema.
Išeitis paprasta, bet reikalauja disciplinos: atskirkite arbatą nuo geležimi turtingo maisto bent valanda. Jei vartojate geležies papildus, užgerkite juos vandeniu, ne arbata. Ir prisiminkite — net vienas puodelis netinkamu metu gali panaikinti viso valgio naudą.
Citrinos ir arbatos paradoksas
Daugelis mano, kad citrina arbatoje — sveika ir natūralu. Vitaminas C, šviežumas, skonis… Tačiau šis populiarus derinys slepia pavojų, apie kurį žino nedaugelis.
Juodosios arbatos junginiai kartu su citrinos rūgštimi sudaro tirpius oksalatus — medžiagas, kurios kaupiasi inkstuose ir gali formuoti akmenis. Sveikam žmogui retkarčiais išgertas puodelis arbatos su citrina greičiausiai nesukels problemų. Tačiau tiems, kurie jau turėjo inkstų akmenų arba turi polinkį jiems, reguliarus šio derinio vartojimas tampa rizikos veiksniu.
Tas pats galioja ir kitiems citrusinių vaisiams — laimui, greipfrutui. Jei jūsų inkstų sveikata nėra tobula, geriau rinktis arbatą be rūgščių priedų.
Vaistai ir arbata: pavojingas tandemas
Apie tai kalba retai, tačiau arbata gali rimtai paveikti vaistų veikimą organizme. Kofeinas ir polifenoliai — medžiagos, kurių arbatoje gausu — keičia vaistų metabolizmą kepenyse ir gali padaryti gydymą mažiau efektyvų arba, priešingai, sustiprinti nepageidaujamą poveikį.
Taisyklė paprasta: niekada nenurykite vaistų su arbata. Naudokite paprastą vandenį ir palaukite bent valandą, kol gersite arbatą. Jei vartojate nuolatinį gydymą, ypač širdies, kraujospūdžio ar kraujo krešėjimo vaistus, pasitarkite su gydytoju dėl saugaus arbatos vartojimo.
Riebūs patiekalai: virškinimo kankinė
Mėgstate arbatą po sotaus, riebaus valgio? Ši įpročio gali lemti nemalonius pojūčius. Arbatos junginiai kartu su riebalais sukelia virškinimo diskomfortą — pilvo pūtimą, sunkumo jausmą, kartais net pykinimą.
Be to, arbata po riebaus maisto trukdo pasisavinti ne tik geležį, bet ir kitus naudingus junginius. Jei norite padėti virškinimui, geriau palaukite bent pusvalandį ir tada išgerkite lengvos žolelių arbatos vietoj stiprios juodosios.
Kada ir kaip gerti arbatą teisingai
Optimalus laikas arbatai — vidurdienis arba popietė, tarp pagrindinių valgių. Tokiu būdu išvengsite sąveikos su maistu ir vaistais, o organizmas galės pilnai įsisavinti visus naudingus junginius.
Geriausia praktika: šviežiai užplikyta arbata be pieno, cukraus ar citrinos. Jei mėgstate saldumą, rinkitės medų — jis mažiau trukdo antioksidantų įsisavinimui nei cukrus.
Ypatingą dėmesį arbatos vartojimo laikui turėtų skirti nėščiosios, žmonės su inkstų problemomis, sergantys anemija ir vartojantys nuolatinius vaistus. Šiems žmonėms vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir susidaryti individualų planą, kada ir kiek arbatos galima saugiai išgerti.
