Nuolatinis nuovargis, sunkumo pojūtis po valgio, neaiškus diskomfortas dešinėje pilvo pusėje. Daugelis šiuos simptomus nurašo stresui, prastam miegui ar tiesiog įtemptam gyvenimo ritmui. Tačiau organizmas siunčia signalus, kuriuos verta išgirsti.
Problema ta, kad šie požymiai pasireiškia tyliai ir palaipsniui. Žmogus priprantą prie nuolatinio nuovargio, mano, kad tai normalu. O tuo metu viduje vyksta procesai, kurie ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo cukrinio diabeto iki širdies ligų.
Kas iš tiesų vyksta organizme
Kalba eina apie riebalinę kepenų ligą – būklę, kai kepenyse pradeda kauptis riebalai. Tai viena dažniausių kepenų problemų šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau apie ją kalbama neproporcingai mažai.
Kepenys yra pagrindinis organizmo filtras ir medžiagų apykaitos centras. Kai jose kaupiasi riebalai, sutrinka gebėjimas apdoroti cukrus ir riebalus iš maisto. Hepatocitai – kepenų ląstelės – praranda dalį savo funkcijų, o tai sukelia grandininę reakciją visame organizme.
Įdomu tai, kad ši problema būdinga ne tik turintiems antsvorio. Metabolinis disbalansas, miego stoka ir sėdimas darbas gali sukelti kepenų steatozę net ir normalaus svorio žmonėms.
Simptomai, kuriuos lengva nepastebėti
Pirmieji požymiai dažnai būna tokie subtilūs, kad žmogus juos tiesiog ignoruoja. Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net ir po poilsio savaitgalio. Sunkumo jausmas po valgio, ypač pavalgius riebesnio maisto. Lengvas spaudimas ar diskomfortas dešinėje pusėje, po šonkauliais.
Kai kurie pastebi pilvo pūtimą, retkarčiais pasireiškiantį pykinimą ar kartų skonį burnoje. Kiti skundžiasi, kad greičiau pasisotina – anksčiau suvalgydavo visą porciją, dabar užtenka pusės.
Šie simptomai dažnai sustiprėja po riebesnių patiekalų – kepsnių, grietinėlės padažų, šokolado. Tai signalas, kad kepenys sunkiai susitvarko su riebalų apdorojimu.
Kodėl pilvo riebalai ypač pavojingi
Ne visi riebalai vienodai kenksmingi. Poodiniai riebalai – tie, kuriuos galima sugriebti ranka – yra mažiau pavojingi nei visceraliniai, besikauiantys giliai pilvo ertmėje aplink vidaus organus.
Būtent visceraliniai riebalai per portalinę kraujotaką tiesiogiai pasiekia kepenis. Kartu su jais keliauja laisvosios riebalų rūgštys ir uždegiminės medžiagos. Kepenys gauna perteklinę apkrovą, su kuria sunkiai susitvarko.
Riebalais prisotintos kepenų ląstelės pradeda blogiau deginti riebalus ir, paradoksalu, dar aktyviau gamina naujus. Atsiranda oksidacinis stresas, sutrinka energijos gamyba. Štai kodėl žmonės su kepenų steatoze nuolat jaučiasi pavargę ir neturi jėgų fiziniam aktyvumui.
Kasdieniai įpročiai, kurie tyliai kenkia
Kepenų riebalų kaupimąsi skatina ne vienas konkretus veiksnys, o kelių mažų blogų įpročių kombinacija.
Saldūs gėrimai ir užkandžiai su pridėtiniu cukrumi sukelia insulino šuolius, kurie skatina naujų riebalų gamybą kepenyse. Rafinuoti angliavandeniai – baltos duonos, sausainiai, ryžiai – veikia panašiai.
Sėdėjimas visą dieną prie kompiuterio mažina riebalų deginimą ir silpnina jautrumą insulinui. Nereguliarus valgymo laikas ir naktiniai užkandžiai sutrikdo cirkadinį ritmą, palankiai veikdami riebalų kaupimąsi.
Lėtinis miego trūkumas ir nuolatinis stresas didina kortizolio lygį. Šis hormonas skatina riebalų kaupimąsi būtent pilvo srityje ir kepenyse.
Ką daryti, jei atpažįstate simptomus
Jei bent keli aprašyti simptomai jums pažįstami, verta imtis veiksmų. Pirmiausia – kreipkitės į šeimos gydytoją ir atlikite paprastus tyrimus: kepenų fermentų (ALT, AST), gliukozės nevalgius, lipidų profilio, glikuoto hemoglobino. Pilvo ultragarsas parodys, ar kepenyse yra riebalų sankaupų.
Laukdami rezultatų, galite pradėti keisti įpročius. Sumažinkite pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį mityboje. Stenkitės judėti bent pusantros valandos per savaitę – tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas ar dviratis.
Pagerinkite miego higieną – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Laikinai atsisakykite alkoholio, nes jis papildomai apkrauna kepenis.
Natūralios pagalbinės priemonės
Kartu su gyvenimo būdo pokyčiais kai kurios natūralios priemonės gali padėti kepenims atsigauti. Pieno erškėtis (marių dagilis) nuo seno naudojamas kepenų palaikymui – jame esantis silimarianas turi hepatoprotekcinių savybių.
Ciberžolė skatina tulžies išsiskyrimą ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Rytinis šiltas vanduo su citrinos sultimis ir šaukšteliu alyvuogių aliejaus – senas liaudies būdas paskatinti tulžies nutekėjimą.
Mėlynių ar gervuogių lapų arbata gali padėti stabilizuoti gliukozės lygį ir suteikti antioksidantų.
Svarbu suprasti, kad šios priemonės yra pagalbinės. Jos neturėtų pakeisti medicininės priežiūros ir gydytojo paskirtų vaistų, jei tokių reikia.
Kada tikėtis rezultatų
Kepenų steatozė yra grįžtama būklė, ypač ankstyvose stadijose. Tyrimai rodo, kad nuosekliai laikantis gyvenimo būdo pokyčių, pirmuosius pagerėjimo požymius galima pastebėti po dviejų–trijų mėnesių.
Pakartotiniai tyrimai po aštuonių–dvylikos savaičių parodys, ar pasirinkta kryptis teisinga. Kepenų fermentų normalizacija, sumažėjęs nuovargis, pagerėjęs virškinimas – visa tai signalizuoja, kad kepenys atsigauna.
Svarbiausia – nepavėluoti. Kuo anksčiau atkreipsite dėmesį į signalus, tuo lengviau bus sustabdyti procesą ir išvengti rimtesnių pasekmių.
