Yra toks vakaras, kai virtuvėje tylu, rankos kvepia vynuogėmis, o galvoje sukasi paprasta mintis: „noriu padaryti pats.“ Ne dėl mados, ne dėl pasirodymo. Dėl jausmo, kad tu žinai, ką dedi į stiklainį, į butelį, į savo kūną. Ir čia vynuogių vynas namuose pasidaro ne vien gėrimas, o mažas ritualas.
Aš pirmą kartą bandžiau „iš akies“. Pavyko… na, sakykim, buvo įdomu. Skonis priminė nuotykį, kurio nenori kartoti. Bet tas bandymas išmokė svarbiausio: kokybė gimsta ne iš brangių daiktų, o iš ramybės, švaros ir kantrybės. Ir dar iš vieno dalyko, kurį dažnai pamirštam, kai skubam: namuose gaminamas maistas ir gėrimai yra apie sveikesnį santykį su kasdienybe. Tu renkiesi lėčiau, sąmoningiau, paprasčiau.
Pradžia, kuri nulemia visą skonį: vynuogės ir švara
Jeigu nori, kad vynuogių vynas būtų tikrai geras, pradėk nuo dviejų dalykų: gerų vynuogių ir švarios virtuvės. Skamba banaliai, bet čia yra visas pagrindas.
Vynuogės turi būti prinokusios, be pelėsio, be keisto kvapo. Jei yra bent keli sugedę uogų „židiniai“, jie gali sugadinti visą partiją. Kartais žmonės galvoja: ai, nupjausiu blogą vietą. Nu ir ką… dažnai paskui vynas turi tą kartų, nelabai malonų poskonį.
Švara čia irgi ne „sterilumas“, o tvarka. Indai, dangčiai, žarnos, buteliai. Jei kažkas liko nuo vakar sriubos ar riebalų, vynas tai prisimins. Tikrai prisimins.
Spaudimas ir pirmos dienos: kaip nepaversti visko chaosu
Kai sutraiškai vynuoges, viskas atrodo paprasta. Bet būtent čia prasideda klaidos: per daug oro, per daug šilumos, per daug „pamėginsiu kaip nors“.
Pirmos dienos yra apie stabilumą. Masė turi turėti vietos „kvėpuoti“, bet neturi būti palikta taip, kad į ją kristų dulkės ar vaisinės muselės. Žmonės dažnai juokiasi, kol nepamato, kaip greitai tos mažos musės atsiranda, ypač šiltesniame bute.
Ir dar vienas dalykas: temperatūra. Namuose paprastai norisi viską laikyti „kur patogiau“, bet vynas mėgsta pastovesnį kampą. Ne prie radiatoriaus, ne ant saulės, ne šalia orkaitės.
Skonis gimsta iš kantrybės: kada spausti, kada palikti ramybėje
Vienas didžiausių gundymų yra nuolat tikrinti. Atidaryti, pauostyti, pamaišyti, paragauti. Suprantu. Bet kuo mažiau kiši rankas, tuo švaresnis rezultatas.
Kai ateina laikas nukošti, spausti verta atsargiai. Per stipriai spaudžiant galima ištraukti daugiau kartumo. O kartumas vėliau lieka kaip nemalonus „kabliukas“. Geriau mažiau, bet švelniau, ir paskui duoti laikui sutvarkyti tekstūrą.
Vyno kokybės smulkmenos, kurios realiai matosi taurėje
Kartais atrodo, kad „ai, čia smulkmenos“. Bet smulkmenos vyną pakelia arba numuša.
Štai keli dalykai, kuriuos verta prisiminti, kai norisi tvarkingesnio rezultato:
Laikykit indą taip, kad būtų kuo mažiau temperatūros šokinėjimo per parą
Venkite „atvirų“ kvapų virtuvėje, ypač kepimo, svogūnų, rūkytų kvapų, vynas juos pagauna
Nepilkite į butelius per anksti, kai dar aiškiai matosi drumzlės
Palikite vietos butelyje taip, kad nebūtų įtampos kamščiui, vėliau tai sutaupo nervų
Šitie dalykai skamba kaip buitiniai, bet jie daro skirtumą. Ir tas skirtumas paskui atsiranda burnoje.
Kur čia sveikatingumas: namų gamyba kaip lėtesnis, sąmoningesnis pasirinkimas
Sveikatingumas nėra vien apie „be cukraus“ ar „be gliuteno“. Sveikatingumas yra ir apie įpročius. Kai tu gamini namuose, tu atsisuki į procesą, o ne į greitą rezultatą. Tu pradedi labiau jausti, kas tau tinka, kas per saldu, kas per rūgštu, ko norisi mažiau.
Vynuogių vynas, aišku, nėra kasdienis gėrimas kaip vanduo. Bet jis gali būti graži alternatyva „atsitiktiniam“ alkoholio pasirinkimui, kai imi bet ką, nes taip susiklostė vakaras. Namų vynas primena: aš žinau, kas čia viduje, aš pasirinkau, aš padariau.
Ir dar: kai šeimoje atsiranda namų gamyba, dažnai atsiranda ir kiti dalykai. Namų duona, raugintos daržovės, sultiniai, paprastesni produktai. Visas ratas pasisuka link tikresnio maisto.
Kada verta pradėti ir kaip nepersidegti
Jeigu labai norisi, pradėk nuo mažesnio kiekio. Nedaryk „iš karto 30 litrų“, jei tai pirmas bandymas. Nes didelis kiekis reiškia daugiau klaidų, daugiau nuovargio, daugiau nusivylimo, jei kažkas nepavyksta.
Geriau pasidaryti mažiau, bet tvarkingai. Pajausti procesą. Užsirašyti, kas gavosi. O tada kitą kartą padaryti dar geriau. Čia ir yra visas grožis.
