Socialiniuose tinkluose ir sveikos gyvensenos bendruomenėse šalti dušai jau seniai laikomi tikru stebuklu. Jie žada pagerinti kraujotaką, sustiprinti imunitetą, padidinti energiją ir net pagerinti nuotaiką. Tūkstančiai žmonių kiekvieną rytą drąsiai atsuka šaltą vandenį, tikėdamiesi naudos sveikatai.
Tačiau medikai perspėja: tai, kas vienam žmogui gali būti naudinga, kitam gali tapti mirtinu pavojumi. Ypač šaltuoju metų laiku, kai kūnas ir taip patiria papildomą stresą dėl žemų temperatūrų, staigus kontaktas su šaltu vandeniu gali sukelti rimtų pasekmių. Ir nors daugelis apie tai net nesusimąsto, tam tikroms žmonių grupėms toks įprotis gali baigtis ligoninės lova arba dar blogiau.
Kas nutinka kūnui per pirmąsias sekundes
Kai šaltas vanduo staiga paliečia odą, organizmas patiria vadinamąjį šaltojo šoko refleksą. Tai nevalingas kūno atsakas, kurio metu žmogus automatiškai giliai įkvepia, pradeda greitai ir nekontroliuojamai kvėpuoti, o simpatinė nervų sistema akimirksniu suaktyvėja.
Per pirmąsias 10–60 sekundžių širdies ritmas ir kraujospūdis šoktelėja aukštyn. Kraujagyslės susitraukia, kraujas tampa klampesnis, o širdis priversta dirbti žymiai intensyviau. Sveikam žmogui tokie pokyčiai paprastai nesukelia problemų. Tačiau tiems, kurių širdies ir kraujagyslių sistema jau yra pažeista, ši trumpa akimirka gali tapti lemtinga.
Kam šalti dušai kelia didžiausią pavojų
Gydytojai išskiria kelias grupes, kurioms šaltų dušų reikėtų vengti arba bent jau būti itin atsargiems.
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės – tie, kurie turi koronarinę širdies ligą, yra patyrę miokardo infarktą, serga širdies nepakankamumu arba turi diagnozuotas aritmijas. Staigus kraujospūdžio šuolis ir padidėjusi širdies apkrova gali išprovokuoti krūtinės anginą, širdies ritmo sutrikimus ar net infarktą.
Nekontroliuojama hipertenzija sergantys asmenys – jei kraujospūdis ir taip nuolat pakilęs, staigus jo padidėjimas dėl šalčio poveikio gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant insultą.
Vyresnio amžiaus žmonės – su metais sumažėja fiziologinis atsparumas ir sulėtėja termoreguliacija. Senjorams šaltojo šoko reakcija gali būti žymiai stipresnė ir pavojingesnė.
Tam tikrus vaistus vartojantys pacientai – ypač tie, kurie geria beta adrenoblokatorius, kalcio kanalų blokatorius ar kitus antihipertenzinius preparatus. Šie vaistai gali slopinti natūralius kompensacinius organizmo atsakus į šaltį.
Sergantys cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga ar sunkiomis plaučių ligomis – šių pacientų kardiovaskulinė atsarga jau sumažėjusi, todėl rizika patirti komplikacijas yra didesnė.
Ką iš tiesų sako mokslas apie šaltų dušų naudą
Populiarioji nuomonė apie šaltų dušų stebuklus dažnai pranoksta mokslinius įrodymus. Tyrimai iš tiesų rodo tam tikrą naudą: sumažėjusį raumenų skausmą po treniruočių, trumpalaikį budrumo padidėjimą ir nedidelį uždegiminių žymenų sumažėjimą.
Garsusis Nyderlandų tyrimas parodė, kad šaltus dušus praktikuojantys žmonės rečiau sirgo. Tačiau svarbu suprasti, kad dauguma tyrimų atlikti su jaunais, sveikais ir dažnai sportiškais dalyviais. Asmenys su lėtinėmis ligomis paprastai būdavo pašalinami iš tyrimų, todėl apie šaltų dušų poveikį jiems patikimų duomenų tiesiog nėra.
Ilgalaikiai širdies ir kraujagyslių sistemos ar imuniteto stiprinimo pranašumai lieka moksliškai neįrodyti.
Kaip sumažinti riziką, jei vis tiek norite praktikuoti
Jei nepriklausote rizikos grupėms ir norite išbandyti šaltus dušus, laikykitės kelių paprastų taisyklių.
Niekada nepradėkite nuo ledinio vandens. Palaipsnė aklimatizacija per kelias savaites leidžia organizmui prisitaikyti ir sumažina ūmaus šoko tikimybę. Pradėkite nuo vėsesnio, ne šalto vandens ir pirmiausia sudrėkinkite galūnes, o ne visą kūną iš karto.
Venkite šaltų dušų vieni, ypač jei tai darote pirmą kartą. Turėkite galimybę greitai pasiekti pagalbą.
Po šalto poveikio nusirenkite šlapius drabužius, pirmiausia šildykite kūno centrą ir vartokite šiltus gėrimus.
Kada būtina kreiptis pagalbos
Jei šalto dušo metu ar iškart po jo pajutote bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į medikus:
Krūtinės skausmas ar spaudimas, sunkus dusulys, alpimas ar galvos svaigimas, nuolatinis nekontroliuojamas drebėjimas, galūnių nejautrumas, sumišimas arba silpnumas.
Sąmonės netekimo, įtariamo infarkto, insulto ar hipotermijos atvejais nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą.
Šalti dušai gali būti naudingas įprotis sveikiems žmonėms, tačiau prieš pradedant tokią praktiką verta įsivertinti savo sveikatos būklę. O tiems, kurie priklauso rizikos grupėms, gydytojai pataria rinktis šiltesnį vandenį ir nesiekti madingų, bet potencialiai pavojingų tendencijų.
