Močiutė pjausdavo česnaką ir dėdavo ant juodos duonos. „Nuo visko padeda,” — sakydavo. Ir mes tikėjome. Dešimtmečius. Česnakas, imbieras, medus — šventoji trejybė kiekvienoje lietuviškoje virtuvėje, kai tik pasigirsdavo pirmasis kosulys ar gerkle pradėdavo perštėti.
Bet laboratorijoje viskas atrodo kitaip nei virtuvėje. Ir vienas konkretus medaus tipas nustebino net mokslininkus, kurie jį tyrė. Ne dėl skonio. Dėl poveikio, kurio niekas nesitikėjo.
Medus, kuris nėra tiesiog medus
Manukos medus gaminamas Naujojoje Zelandijoje iš vietinio medžio Leptospermum scoparium, kurio žydėjimo laikotarpis trunka vos kelias savaites. Tai ne šiaip saldus produktas — tai standartizuota antimikrobinė priemonė, kurios stiprumas matuojamas UMF skale.
Pagrindinis veiklusis junginys — metilglioksalis, arba MGO. Jis ardo bakterijų ląstelių sieneles, denatūruoja baltymus, slopina fermentus ir bioplėvelės formavimąsi. Veikia keliais mechanizmais vienu metu — ir būtent todėl bakterijoms beveik neįmanoma įgyti atsparumo. Tradiciniai antibiotikai atakuoja vieną taikinį. MGO — iš visų pusių.
„Česnakas turi aliciną, imbieras — gingerolį,” — paaiškino gydytoja. „Abu veikia. Bet manukos medus laboratorijoje bakterijas slopina esant dvylikos procentų koncentracijai. Česnakui reikia dvidešimt penkių. Imbierui — trisdešimties.”
Skirtumas — ne procentais. Kartais.
Skaičiai, kurie kalba patys
Europos klinikinės mikrobiologijos žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad manukos medus veiksmingai kovojo su aštuoniasdešimt penkiomis bakterijų padermėmis. Tarp jų — meticilinui atsparus auksinis stafilokokas, MRSA, nuo kurio tradiciniai antibiotikai dažnai atšoka.
Kitas tyrimas apėmė tris šimtus keturiasdešimt aštuonis pacientus su infekuotomis žaizdomis. Gydant manukos medumi visiškas išgijimas pasiektas septyniasdešimtyje procentų atvejų. Tradicinėmis priemonėmis — tik keturiasdešimt aštuoniuose. Beveik pusė mažiau.
„Labiausiai nustebino kita savybė,” — pridūrė gydytoja. „Manukos medus sustiprina esamų antibiotikų poveikį. Tai reiškia, kad vaistai, kurie jau nebedirbo — vėl pradeda veikti.”
Kaip rinktis ir kur rasti
Lietuvoje manukos medus prieinamas ekologiškų produktų parduotuvėse ir internetinėse platformose. Kaina — nuo penkiolikos iki penkiasdešimties eurų už stiklainį, priklausomai nuo UMF reitingo.
Renkantis svarbu viena — UMF žymėjimas ant etiketės. Nuo dešimties ir aukščiau rodo reikšmingą antibakterinį poveikį. Kuo didesnis skaičius — tuo koncentruotesnis MGO. Be šio ženklo medus gali būti tiesiog brangus saldumynas.
Vietiniam naudojimui — plonu sluoksniu ant žaizdos, du kartus per dieną. Vidiniams negalavimams — arbatinis šaukštelis tarp valgymų. Gerklės skausmui — du šaukšteliai šiltame vandenyje su citrinos sultimis. Svarbu — vanduo turi būti šiltas, ne karštas, nes aukšta temperatūra gali pažeisti MGO struktūrą.
Sergant cukriniu diabetu — stebėti glikemijos rodiklius, nes meduje yra natūralių cukrų. Vaikams iki dvejų metų manukos medus, kaip ir bet koks medus, netinka.
Česnakas nenustojo veikti
Tai nereiškia, kad česnakas ar imbieras tapo beverčiai. Jie vis dar turi antimikrobinių savybių, vis dar padeda kasdienėje profilaktikoje, vis dar tinka prie žiemos arbatos. Močiutės receptas nebuvo blogas — jis tiesiog nebuvo stipriausias.
Bet kai reikia rimtesnio poveikio — tyrimai kalba aiškiai. Ir galbūt atėjo laikas virtuvės lentynoje šalia česnako padėti dar vieną stiklainį.
„Močiutė buvo teisi dėl medaus,” — nusišypsojo gydytoja. „Tiesiog dar nežinojo, kurio.”
