Žiemą daugelis žmonių skundžiasi, kad nuolat šąla – net būdami patalpoje, net vilkėdami šiltus drabužius. Rankos šąla, kojos šąla, o išėjus į lauką atrodo, kad šaltis prasiskverbia iki pat kaulų. Ir nors termometras rodo tą pačią temperatūrą, vieni žmonės jaučiasi patogiai, o kiti drebia dantimis.
Pasirodo, problema dažnai slypi ne tame, kiek drabužių užsivelkame, o tame, kaip juos derinime. Mokslininkai, tiriantys žmogaus termoreguliaciją, jau seniai žino keletą paprastų principų, kurie padeda išlikti šiltam bet kokiomis sąlygomis. Tačiau daugelis žmonių apie juos net nenutuokia.
Pagrindinis principas, kurį dauguma ignoruoja
Svarbiausia taisyklė – sluoksniavimas. Vienas storas megztinis šildo prasčiau nei keli plonesni sluoksniai, nes tarp jų susidaro oro tarpai, kurie veikia kaip izoliacija.
Tačiau ne bet koks sluoksniavimas veikia. Mokslininkai rekomenduoja trijų sluoksnių sistemą, kur kiekvienas atlieka savo funkciją.
Pagrindinis sluoksnis turi būti prigludęs prie kūno ir atitraukti drėgmę nuo odos. Geriausia medžiaga – merino vilna arba specialūs vilnos mišiniai. Šilkas taip pat tinka. Svarbiausia – vengti medvilnės, kuri sudrėkusi šaldo, o ne šildo.
Vidurinis sluoksnis skirtas šilumai sulaikyti. Čia tinka flisas arba lengva vilna. Šis sluoksnis turi būti purus, kad sulaikytų kuo daugiau oro.
Išorinis sluoksnis apsaugo nuo vėjo ir drėgmės. Jis turi būti kvėpuojantis, kad prakaitas galėtų išgaruoti, bet kartu nepraleidžiantis vėjo.
Vieta, pro kurią prarandame daugiausiai šilumos
Daugelis žino, kad per galvą prarandame daug šilumos. Tačiau ne mažiau svarbu apsaugoti ausis ir kaklą – būtent šiose vietose oda plona, o kraujagyslės arti paviršiaus.
Mokslininkai rekomenduoja rinktis kepures, kurios dengia ir ausis. Dar geriau – balaklavos iš vilnos, mohero ar šilko mišinių. Jos apsaugo visą galvą ir kaklą, sulaikydamos šiltą orą.
Tiems, kurie nenori dėvėti kepurės, tinka kašmyro ausinės – jos suteikia puikią izoliaciją, bet nešukuoja plaukų. Fliso ausų šildytuvai yra pigesnė alternatyva, tinkanti sportui ar kasdieniam naudojimui.
Svarbu, kad tarp kepurės ir apykaklės neliktų tarpų. Vilnonis šalikas arba ponču padeda užsandarinti šią zoną.
Rankų apsauga – daugiau nei tik pirštinės
Rankos šąla greičiau nei kitos kūno dalys, nes organizmas, saugodamas gyvybiškai svarbius organus, pirmiausia sumažina kraujotaką galūnėse. Todėl rankų apsaugai reikia skirti ypatingą dėmesį.
Geriausi rezultatai pasiekiami sluoksniuojant pirštines. Pirmiausia užsimaukite plonas kašmyro ar vilnos pirštines be pirštų galų, o ant viršaus – šiltesnes izoliuotas pirštines. Taip išlaikysite ir šilumą, ir pirštų vikrumą.
Pirštinių pamušalas turi būti kokybiškas – kašmyras, avikailis arba natūralus kailis. Išorinis sluoksnis – odinis arba vėjui atsparus.
Įkraunami rankų šildytuvai – puikus sprendimas tiems, kurie praleidžia daug laiko lauke. Jie veikia kelias valandas, turi reguliuojamus nustatymus, o kai kurie modeliai gali net įkrauti telefoną.
Nepamirškite ir odos priežiūros. Šaltyje oda greitai skilinėja, todėl verta naudoti apsauginius kremus su riebalų rūgštimis ir ceramidais.
Maži prietaisai, kurie daro didelį skirtumą
Kartais net tinkamai apsirengus vis tiek trūksta šilumos. Tuomet į pagalbą ateina maži šildymo prietaisai.
Vienkartiniai cheminiai šildytuvai, dedami į pirštines ar batus, suteikia papildomą šilumą kelioms valandoms. Jie itin naudingi žvejams, slidininkams ar tiems, kurie dirba lauke.
Namuose vietoj viso buto šildymo galima naudoti elektrines antklodes ar šildomus kelių pledus. Jie suteikia tiesioginį komfortą ir taupo energiją.
Drėkintuvas – dar vienas netikėtas pagalbininkas. Sausas oras skatina drėgmės garavimą nuo odos, o tai atima šilumą. Palaikant normalų drėgnumą, jaučiamės šilčiau.
Net šviesa gali padėti. LED saulės lempos ne tik pagerina nuotaiką trumpomis žiemos dienomis, bet ir sukuria šilumos pojūtį.
Kaip parinkti įrangą pagal situaciją
Universalaus recepto nėra – viskas priklauso nuo veiklos pobūdžio, klimato ir asmeninių ypatumų.
Intensyviam sportui rinkitės lengvus, kvėpuojančius sluoksnius. Merino vilnos bazinis sluoksnis (100–200 g/m²), plonas flisas ir ventiliuojama striukė leis prakaitui išgaruoti ir neperkaisti.
Mažam aktyvumui šaltyje – pavyzdžiui, stovint ar sėdint lauke – reikia maksimalios izoliacijos. Storos pūkinės striukės (su užpildu nuo 700 fill), kelių sluoksnių sistema ir rankų šildytuvai bus būtini.
Drėgname klimate svarbiausia – vandeniui atspari išorinė apranga. Batai turi būti su sandarintomis siūlėmis, o pirštinės – iš drėgmei atsparių medžiagų.
Žmonėms, kurie turi kraujotakos problemų ar padidėjusią nušalimo riziką, ypač svarbu apsaugoti visas atviras odos vietas ir naudoti papildomą izoliaciją kojoms bei rankoms.
Keletas paskutinių patarimų
Šiluma prasideda nuo vidaus. Prieš išeinant į šaltį verta išgerti šilto gėrimo – tai pakelia kūno temperatūrą. Tačiau venkite alkoholio, kuris sukuria apgaulingą šilumos pojūtį, bet iš tikrųjų plečia kraujagysles ir skatina šilumos praradimą.
Judėjimas taip pat šildo. Jei jaučiate, kad pradėjote šalti, kelios minutės aktyvaus judėjimo padės atgauti šilumą.
Ir svarbiausia – klausykite savo kūno. Jei drebiasi dantys ar jaučiate tirpimą galūnėse, laikas ieškoti šilumos, net jei atrodo, kad dar galite ištverti.
