Mano anyta augina kaktusus jau keturiasdešimt metų. Jos palangės primena miniatiūrinį botanikos sodą – dešimtys augalų, ir beveik visi kas sezoną pražysta. Kai pirmą kartą pamačiau jos Echinopsis su didžiuliu rožiniu žiedu, pamaniau – tai kažkoks ypatingas veislinis egzempliorius. Bet anyta tik nusijuokė: „Visi kaktusai žydi. Tiesiog reikia žinoti, ko jiems reikia.”
Daugelis žmonių laiko kaktusus ant palangės metų metus ir niekada nemato nė vieno žiedo. Atrodo, kad šie augalai tiesiog „nenori” žydėti. Bet problema ne augaluose – problema yra priežiūroje. Anyta man paaiškino kelis esminius principus, kuriuos supratusi pagaliau ir aš sulaukiau pirmųjų žiedų savo kolekcijoje.
Kodėl dauguma kaktusų namuose nežydi
Kaktusai yra dykumų augalai, ir jų biologinis ritmas labai skiriasi nuo mūsų įprastų kambarinių augalų. Gamtoje jie patiria aiškią sezonų kaitą: karštą, sausą vasarą ir vėsią, beveik visiškai sausą žiemą. Būtent šis ramybės laikotarpis yra raktas į žydėjimą.
Kai laikome kaktusą šiltame kambaryje ir reguliariai laistome visus metus, jis tiesiog auga – bet niekada negauna signalo, kad laikas formuoti žiedus. Jam trūksta to streso, kuris gamtoje pasako: „Pavasaris artėja, metas daugintis.”
Ramybės laikotarpis: svarbiausia taisyklė
Anyta savo kaktusus rudenį perkelia į neapšildomą, bet šviesų kambarį – pas ją tai stiklinė veranda, kur temperatūra žiemą svyruoja tarp penkių ir penkiolikos laipsnių. Laistymą beveik visiškai nutraukia – vos keli lašai per mėnesį, kad šaknys visiškai neišdžiūtų.
Šis režimas trunka maždaug šešias–aštuonias savaites. Per tą laiką augalas „supranta”, kad artėja nepalankus sezonas, ir pradeda kaupti energiją reprodukcijai. Kai pavasarį temperatūra pakyla ir laistymą atnaujiname, kaktusas gauna signalą žydėti.
Jei neturite vėsaus kambario, galima naudoti neapšildomą balkoną (jei temperatūra nenukrenta žemiau nulio) arba bent šalčiausią vietą bute – pavyzdžiui, prie šiaurinio lango, toliau nuo radiatorių.
Šviesa: daug, bet ne per daug
Antras svarbus veiksnys – apšvietimas. Kaktusams reikia daug šviesos, bet tiesioginė vidurdienio saulė per stiklą gali nudeginti epidermį. Anyta savo augalus laiko rytinėje arba vakarinėje pusėje, o vasarą per patį karštį uždeda lengvą užuolaidą.
Žiemą, kai dienos trumpos, ji papildo šviesą LED lempomis – kelios valandos vakare padeda išlaikyti fotosintezės balansą. Bet per patį ramybės laikotarpį dirbtinį apšvietimą sumažina – augalas turi jausti, kad dienos trumpėja.
Laistymas: mažiau yra daugiau
„Kaktusą nužudyti lengviausia per daug laistant” – tai anytos mėgstamiausia frazė. Ji laisto retai, bet kruopščiai: pila vandenį, kol jis pradeda tekėti iš drenažo skylės, ir tada leidžia substratui visiškai išdžiūti. Kartais tai trunka dvi savaites, kartais – mėnesį.
Patikrinti drėgmę galima paprasčiausiu būdu: įsmeigti medinę lazdelę į žemę ir palikti kelias minutes. Jei ištraukta lazdelė sausa – laikas laistyti. Jei drėgna – palaukite.
Vanduo turėtų būti kambario temperatūros ir minkštas. Kietas vanduo su daug kalkių ilgainiui kenkia šaknims. Anyta naudoja lietaus vandenį arba virintą ir atvėsintą.
Dirvožemis ir vazonas
Kaktusams reikia substrato, kuris greitai praleidžia vandenį. Anyta maišo maždaug per pusę: mineraliniai priedai (stambaus smėlio, perlito ar keramzito) ir komercinis sukulentų substratas. Toks mišinys neleidžia vandeniui stovėti prie šaknų.
Vazonas turi turėti drenažo skyles – tai būtina. Geriau rinktis molinius vazonus, nes jie „kvėpuoja” ir leidžia drėgmei greičiau išgaruoti. Plastikinius galima naudoti, bet tada laistykite dar rečiau.
Tręšimas: mažai azoto, daugiau fosforo
Kai ramybės laikotarpis baigiasi ir kaktusas pradeda augti, anyta pradeda tręšti – bet ne bet kokiomis trąšomis. Ji naudoja specialias formules žydintiems augalams, kur mažai azoto ir daugiau fosforo bei kalio. Santykis maždaug 2-10-10 arba panašus.
Azotas skatina vegetatyvinį augimą – stiebas storėja, bet žiedų nebus. Fosforas ir kalis nukreipia augalo energiją į žydėjimą ir šaknų stiprinimą.
Tręšia kas tris–keturias savaites, pusę etiketėje nurodytos dozės. Prieš tręšiant būtinai palaisto švariu vandeniu, kad trąšos nenudegintų šaknų.
Papildomi triukai
Anyta dar patarė du dalykus, kurių niekur neskaičiau. Pirma – pašalinti atžalas, kai augalas formuoja pumpurus. Tos mažos „vaiko” augalėliai atima energiją, kuri galėtų būti nukreipta į žiedus. Jas galima atsargiai nupjauti steriliu peiliu ir pasodinti atskirai.
Antra – kai pumpurai jau matomi, šiek tiek pakelti temperatūrą ir pridėti apšvietimo. Tai imituoja artėjantį pavasarį ir paspartina žiedų išsiskleidimą. Bet naktį temperatūra vis tiek turėtų būti žemesnė nei dieną – šis kontrastas svarbus.
Ko tikėtis
Jei viskas padaryta teisingai, pirmieji žiedai gali pasirodyti jau per kelias savaites nuo ramybės laikotarpio pabaigos. Bet nesitikėkite stebuklų pirmaisiais metais – jei kaktusas ilgai augo netinkamomis sąlygomis, jam gali prireikti laiko atsistatyti.
Anyta sako: „Pirmi metai – mokomės. Antri metai – bandome. Treti metai – džiaugiamės žiedais.” Kantrybė šiame hobyje yra tokia pat svarbi kaip ir tinkama priežiūra.
