Ar įmanoma atjaunėti keliais metais be sudėtingų procedūrų ar brangių papildų? Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikras mitybos metodas, taikomas vos penkias dienas per mėnesį, gali duoti stebinančių rezultatų.
Dviejų atsitiktinių imčių tyrimų duomenimis, dalyviai parodė vidutinį biologinio amžiaus sumažėjimą apie 2,5 metų. Kartu pastebėtas mažesnis gliukozės kiekis kraujyje, sumažėjęs atsparumas insulinui, mažiau pilvo riebalų ir imuninės sistemos pokyčiai link jaunesnio profilio.
Kas per metodas duoda tokius rezultatus
Kalbama apie badavimą imituojančią dietą (angl. fasting-mimicking diet, FMD) – tai penkių dienų augalinė, mažai kalorijų programa, sukurta taip, kad organizmas patirtų badavimo naudą, bet gautų būtinas maistines medžiagas.
Pirmąją dieną suvartojama apie 1100 kcal, o 2–5 dienomis – vos apie 720 kcal. Maistas sudarytas daugiausia iš nesočiųjų riebalų, su minimaliu baltymų ir angliavandenių kiekiu. Tyrimuose naudotas komercinis rinkinys ProLon, į kurį įeina sriubos, batonėliai, gėrimai, užkandžiai, arbatos ir vitaminų papildai.
Tokia dieta taikoma kartą per mėnesį ir skirta skatinti riebalų deginimą, mažinti insulino signalizaciją, aktyvuoti autofagiją – procesą, kurio metu organizmas pašalina pažeistas ląsteles – ir remti audinių regeneraciją.
Kaip buvo atliekami tyrimai
Tyrėjai atliko du atsitiktinės atrankos tyrimus, kuriuose dalyvavo 184 žmonės. Iš jų 86 sėkmingai baigė nustatytus badavimo imituojančios dietos ciklus ir sudarė analizuojamą imtį.
Pirmojo tyrimo dalyviais buvo apskritai sveiki suaugusieji nuo 18 iki 70 metų. Antrojo – 35–75 metų suaugusieji, kurių kūno masės indeksas buvo 28 kg/m² ir daugiau, taip pat turėjo kraujagyslių funkcijos sutrikimų.
Dalyviai atliko tris mėnesinius penkių dienų ciklus, vartodami iš anksto supakuotus maisto rinkinius. Rezultatai buvo matuojami prieš ir po intervencijos: metaboliniai žymenys, kūno sudėtis magnetinio rezonanso tyrimais, imuniniai profiliai ir biologinio amžiaus balas, apskaičiuotas pagal septynis biologinius žymenis.
Kokie pokyčiai užfiksuoti
MRT tyrimai parodė sumažėjusį pilvo ir kepenų riebalų kiekį. Klinikiniai matavimai užfiksavo mažesnį gliukozės kiekį nevalgius, sumažėjusį glikuotą hemoglobiną (HbA1c) ir insulino rezistenciją.
Taip pat pastebėtas sumažėjęs trigliceridų ir bendro cholesterolio kiekis, mažesnis kraujospūdis ir C-reaktyviojo baltymo koncentracija – uždegimo žymuo, susijęs su daugeliu lėtinių ligų.
Dalyviai vidutiniškai numetė svorio ir bendro kūno riebalų. Didžiausią glikemijos naudą patyrė tie, kuriems buvo didesnė metabolizmo rizika.
Imuninis profilis pasikeitė į jaunesnį modelį – padidėjo limfoidinių ir mieloidinių ląstelių santykis.
Kaip badavimas veikia organizmą
Periodinis badavimas mažina insulino ir gliukozės kiekį, tuo pačiu gerindamas jautrumą insulinui. Tai sumažina metabolinę įtampą, susijusią su cukriniu diabetu ir kraujagyslių pažeidimais.
Kai organizmas pereina prie riebalų ir ketonų naudojimo energijai, mažėja oksidacinis stresas ir uždegimas. Periodinis badavimas sukelia autofagiją – procesą, kurio metu pašalinami pažeisti baltymai ir organelės, skatinančios neurodegeneraciją.
Badavimas taip pat padidina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) gamybą, palaikančią neuronų išlikimą ir plastiškumą.
Pakartotinis lengvas metabolinis stresas įjungia išsaugotus ilgaamžiškumo mechanizmus – stiprina atsparumą stresui ir kamieninių ląstelių funkciją.
Ką rodo ankstesni gyvūnų tyrimai
Daugybė modelių parodė, kad periodinis kalorijų ribojimas arba pertraukiamas badavimas prailgina graužikų gyvenimo trukmę. Laiko ribotas maitinimas 8 valandų lange užkirto kelią nutukimui ir hiperinsulinemijai net vartojant riebią mitybą.
Kas antrą dieną pasninkaujant sumažėjo toksinų jautrumas, insulto žala ir neurodegeneracinių ligų simptomai graužikams.
Tačiau kai kurie ilgalaikiai protokolai sukėlė ir neigiamų poveikių – padidėjusį gliukozės kiekį, oksidacinius žymenis arba širdies sustandėjimą. Tai rodo, kad nauda priklauso nuo konkretaus režimo pasirinkimo.
Svarbūs apribojimai ir interesų konfliktai
Įrodymai tebėra preliminarūs. Dauguma tyrimų yra mažos apimties, trumpalaikiai ir selektyvūs. Pastebėti privalumai, pavyzdžiui, sumažėjęs biologinis amžius, gali atspindėti tiesiog svorio netekimą, o ne unikalius protokolo padarinius.
Tyrimų imtis nedidelė – tik 86 baigę dalyviai. Tarp jų vyravo moterys (apie 63–73 procentai), o mažumos grupės buvo nepakankamai atstovaujamos. Daugelis dalyvių jau pradėjo tyrimą su biologiniu amžiumi, jaunesniu nei chronologinis.
Svarbu paminėti ir interesų konfliktus – badavimą imituojančios dietos kūrėjas ir jo institucija turi finansinių ryšių su komerciniu rinkinių tiekėju ProLon.
Kam ši dieta netinka
Tam tikros grupės turėtų vengti ilgalaikio badavimo be specialisto priežiūros: nėščios ar krūtimi maitinančios moterys, vaikai, asmenys su valgymo sutrikimų istorija, pažengusia inkstų ar kepenų liga arba silpna sveikata.
Prieš pradedant bet kokį badavimo protokolą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gali prireikti koreguoti vaistus nuo diabeto, kraujospūdžio ar antikoaguliantus.
Pasninkaujant ilgiau nei 24–48 valandas, svarbu palaikyti hidrataciją ir elektrolitų pusiausvyrą – apsvarstykite druskos, kalio ar magnio vartojimą.
Ko mokslininkai tikisi ateityje
Tyrėjai pereina nuo trumpalaikių biomarkerių tyrimų prie didesnių, ilgesnių studijų. Tikslas – patikrinti, ar periodinis badavimas iš tiesų sumažina sunkias pasekmes: širdies priepuolius, insultus, vėžį, demenciją ir mirtingumą.
Planuojami atsitiktinės atrankos tyrimai su šimtais ar tūkstančiais dalyvių, stebimų kelerius metus. Mokslininkai nori palyginti badavimą imituojančią dietą su nuolatiniu kalorijų ribojimu, laiko ribotu valgymu ir Viduržemio jūros regiono dieta.
Kol kas rezultatai atrodo daug žadantys, bet reikia atsargumo – tai preliminarūs duomenys, o ne galutiniai įrodymai apie senėjimo sulėtinimą.
