Daugelis žino, kad alkoholis kenkia širdžiai. Bet naujausias tyrimas, apėmęs daugiau nei 21 000 žmonių, atskleidė, kad yra kur kas svarbesnių veiksnių, kuriuos dauguma visiškai ignoruoja. Ir jie veikia tyliai, be jokių akivaizdžių simptomų.
Mokslininkai naudojo pažangias vaizdo gavimo technologijas ir dirbtinį intelektą, kad nustatytų tikrąjį „širdies amžių” – rodiklį, kuris parodo, kiek metų jūsų širdis iš tikrųjų atrodo. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus.
Paaiškėjo, kad žmogaus svoris ar kūno masės indeksas (KMI) nėra patikimas širdies sveikatos rodiklis. Net normalaus svorio žmonės gali turėti „seną” širdį. Problema slypi kitur.
Paslėptas kaltininkas
Jungtinės Karalystės Biobanko tyrėjai atliko viso kūno MRT tyrimus ir nustatė, kad pagrindinis širdies senėjimo greitintojas yra visceraliniai riebalai – gilus riebalų sluoksnis, susikaupiąs aplink pilvo vidaus organus.
Šie riebalai skiriasi nuo poodinio riebalinio audinio, kurį galima suspausti pirštais. Visceraliniai riebalai kaupiasi giliai ir yra metaboliškai aktyvūs – jie nuolat išskiria uždegimą skatinančias medžiagas.
Tyrimas parodė aiškų ryšį: kuo daugiau visceralinių riebalų, tuo „senesnis” širdies amžius ir tuo didesnis sisteminis uždegimas organizme. Būtent šis lėtinis uždegimas ilgainiui didina arterijų standumą ir silpnina širdies funkciją.
Stresas – antrasis priešas
Kitas svarbus veiksnys, kuris retai siejamas su širdies senėjimu, yra lėtinis psichologinis stresas.
Nuolatinis kortizolio ir simpatinės nervų sistemos aktyvumas didina vadinamąją alostazinę apkrovą – organizmo nusidėvėjimą, kurį sukelia ilgalaikis streso atsakas. Tai pasireiškia arterijų standėjimu ir kraujagyslių pažeidimais.
Streso hormonai taip pat skatina mitochondrijas per daug gaminti reaktyviąsias deguonies rūšis. Šios molekulės pažeidžia DNR ir baltymus, sukeldamos lėtinį uždegimą – tą patį procesą, kurį skatina visceraliniai riebalai.
Be to, psichologinis stresas siejamas su trumpesniais telomerais – chromosomų galais, kurie laikomi biologinio senėjimo žymenimis. Trumpesni telomerai reiškia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Moterys ir vyrai sensta skirtingai
Tyrimas atskleidė įdomių lyčių skirtumų. Vyrams pavojingiausias yra tipinis vyriško tipo riebalų kaupimasis pilvo srityje. Jis stipriai prognozuoja ankstesnį širdies senėjimą.
Moterims situacija sudėtingesnė. Genetiškai nulemtas riebalų kaupimasis klubų ir šlaunų srityje iš tikrųjų susijęs su apsauginiu poveikiu. Taip pat svarbus estrogeno vaidmuo – didesnis šio hormono kiekis prieš menopauzę atrodė apsaugantis nuo širdies senėjimo.
Tai paaiškina, kodėl moterų širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pasireiškia po menopauzės, kai estrogeno lygis nukrenta.
Kodėl KMI meluoja
Tradicinis kūno masės indeksas, kuriuo remiamasi daugelyje sveikatos vertinimų, neparodo tikrosios rizikos. Žmogus gali turėti „normalų” KMI, bet kartu kaupti pavojingus visceralinius riebalus aplink vidaus organus.
MRT tyrimai parodė, kad riebalų vieta yra kur kas svarbesnis rodiklis nei bendras svoris. Du vienodo svorio žmonės gali turėti visiškai skirtingą širdies ir kraujagyslių riziką – viskas priklauso nuo to, kur tie riebalai susikaupę.
Būtent todėl mokslininkai siūlo keisti rizikos vertinimo požiūrį – nuo paprasto svėrimosi prie vaizdinės diagnostikos ir metabolinių žymenų analizės.
Ką galima padaryti
Gera žinia ta, kad visceralinius riebalus galima sumažinti gyvenimo būdo pokyčiais. Mokslininkai nurodo keletą veiksmingų strategijų:
Fizinis aktyvumas. Rekomenduojama 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo kardio treniruočių ir dvi jėgos treniruotės. Reguliarūs pratimai mažina sisteminį uždegimą ir išsaugo kraujagyslių funkciją.
Mityba. Augalinės kilmės maistas, turintis daug ląstelienos ir antioksidantų, padeda mažinti oksidacinį stresą. Tikslinė dieta gali efektyviai mažinti giluminius pilvo riebalus.
Miegas. Nuoseklus 7–9 valandų miegas per naktį sumažina kortizolio sukeliamą žalą. Nepakankamai ilsintis organizmas patiria nuolatinį stresą.
Socialiniai ryšiai. Stiprūs santykiai su artimaisiais mažina psichologinį stresą ir alostazinę apkrovą.
Taip pat svarbu vengti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą – bet kaip rodo tyrimas, tai toli gražu ne vieninteliai veiksniai.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei turite didelį juosmens apimtį, hipertenziją, cukrinį diabetą ar nenormalius lipidų rodiklius, verta pasitarti su specialistu. Šie veiksniai kartu žymiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems, kurie turi centrinį nutukimą (riebalus pilvo srityje), bet normalų bendrą svorį. Tokiu atveju standartiniai tyrimai gali neaptikti paslėptos rizikos.
Nauji ar stiprėjantys krūtinės skausmai, dusulys, širdies plakimas ar galvos svaigimas reikalauja nedelsiamo įvertinimo. Šie simptomai gali būti susiję su visceralinių riebalų sukeltu uždegimau ir arterijų sustandėjimu.
Širdies amžius nebūtinai atitinka kalendorinį. Ir geroji naujiena – jį galima „atjauninti” tinkamais gyvenimo būdo pokyčiais.
