Kai kurių sodininkų močiutės turėjo keistą paprotį: žiemą išbarstyti ant sniego saują pigių grūdų – avižų, sorų ar kruopų. Sakydavo, kad pavasarį žemė bus puresnė, o augalai geriau augs. Skamba kaip prietaras? Galbūt ne visai.
Šis metodas nepadarys stebuklų ir tikrai nepakeis pilnaverčio tręšimo, bet tam tikra logika už jo slypi.
Kaip tai veikia
Idėja paprasta: grūdai, išbarstyti ant sniego, pamažu nusėda ant dirvos paviršiaus ir per žiemą pradeda irti. Net esant žemai temperatūrai, dirvožemio mikroorganizmai – bakterijos ir grybai – išlieka aktyvūs ir lėtai skaido organinę medžiagą.
Šis procesas išskiria šiek tiek anglies dioksido ir paverčia grūduose esantį azotą į formas, kurias augalai gali pasisavinti. Be to, irimo produktai šiek tiek pagerina dirvos struktūrą – paviršinis sluoksnis tampa puresnis, geriau praleidžia vandenį ir orą.
Svarbu suprasti: poveikis yra nedidelis ir laipsniškas. Tai ne stebuklingas būdas pakeisti mėšlą ar kompostą. Greičiau – papildoma priemonė, kuri gali šiek tiek pagerinti dirvos būklę be jokių pastangų.
Kaip tai padaryti
Metodas paprastas ir nekainuoja beveik nieko.
Pasirinkite grūdus. Tinka pigiausi – avižos, soros, kruopos, grikiai. Nereikia nieko brangaus ar ypatingo.
Palaukite stabilaus sniego. Geriausia barstyti, kai sniegas jau padengė žemę ir nesiruošia greitai tirpti. Vengti periodų, kai numatomi atšilimai ir vėl šalčiai – dažnas užšalimas-atšilimas gali sukelti pelėsius.
Išbarstykite tolygiai. Plonu sluoksniu ant lysvių ar sodo žemės. Nereikia tiršto kilimo – pakanka, kad grūdai būtų pasklidę paviršiuje.
Palikite ramybėje. Visą žiemą nieko nelieskite. Tegul gamta daro savo darbą.
Ko tikėtis pavasarį
Nereikėtų tikėtis stebuklo. Tai ne tas metodas, kuris per vieną žiemą pavers prastą dirvą derlinga.
Tačiau galite pastebėti, kad apdorotose vietose viršutinis dirvos sluoksnis atrodo šiek tiek tamsesnis ir puresnis. Vanduo geriau įsigeria, žemė greičiau atšyla pavasarį.
Poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių: dirvos tipo, žiemos temperatūrų, drėgmės kiekio, grūdų rūšies. Vienur rezultatai bus ryškesni, kitur – vos pastebimi.
Ar verta bandyti
Jei turite namuose likusių pigių grūdų ar kruopų, kurių nebenaudosite – kodėl ne. Tai nieko nekainuoja, nereikalauja pastangų ir blogiausiu atveju tiesiog nieko neįvyks.
Tačiau nevertėtų šio metodo laikyti tikro tręšimo pakaitalu. Jei dirvai reikia maistinių medžiagų – kompostas, mėšlas ar mineralinės trąšos duos daug didesnį efektą.
Laikykite tai senolių gudrybe, kuri gali šiek tiek padėti, bet ne išgelbėti. Kartais seni metodai turi prasmės – tiesiog ne tiek, kiek apie juos pasakojama.
