Kas bent kartą bandė kapoti malkas buku kirviu, žino, koks tai varginantis darbas. Kirvis atšoka, medis nesiskaldo, rankos pavargsta, o ir pavojus susižeisti išauga. Tačiau aštrus kirvis – visai kita istorija. Jis pats daro darbą už jus.
Vienas vyras pasidalijo savo penkių minučių rutina, kuri buką kirvį paverčia blizgančiu įrankiu. Metodas paprastas, nereikalauja brangios įrangos ir tinka kiekvienam, kas nori kapoti malkas be vargo.
Kodėl aštrus kirvis – ne prabanga, o būtinybė
Daugelis mano, kad kirvio galandimas – tai kažkas, ką daro tik profesionalai. Iš tiesų tai turėtų būti įprasta priežiūra, kaip automobilio tepalų keitimas.
Aštrus kirvis pjauna medžio pluoštus su mažesne jėga. Tai reiškia, kad jums nereikia mosikuoti iš visų jėgų – kirvis pats įsiskverbia į medį. Bukas kirvis, priešingai, atšoka nuo paviršiaus arba užstringa, o tada tenka jį traukti ir bandyti iš naujo.
Saugumo aspektas dar svarbesnis. Kai kirvis atšoka netikėtai, galite pataikyti sau į koją arba prarasti pusiausvyrą. Aštrus įrankis elgiasi nuspėjamai – jis eina ten, kur nukreipiate.
Be to, teisingai pagaląstas kirvis tarnauja ilgiau. Kai ašmenys tolygūs ir simetriški, metalas dėvisi vienodai, o ne tik vienoje pusėje.
Ką reikia turėti prieš pradedant
Galandimui prireiks kelių dalykų, kuriuos dauguma turi garaže arba gali įsigyti už keliolika eurų.
Kampinis šlifuoklis – pagrindinis įrankis. Jei neturite, galima naudoti ir galandimo akmenį, tik procesas užtruks ilgiau.
Šlifavimo diskas – svarbu, kad būtų švarus ir be įtrūkimų. Nusidėvėjęs diskas neduos tolygaus rezultato.
Apsauginiai akiniai ir pirštinės – kibirkštys lekia į visas puses, tad apsauga būtina.
Indas su vandeniu – aušinimui. Tai kritinis žingsnis, kurį daugelis praleidžia.
Svarbu dėl saugumo. Galandimas kampiniu šlifuokliu be patirties gali būti pavojingas. Diskas sukasi dideliu greičiu, kibirkštys lekia į visas puses, o vienas neatsargus judesys gali baigtis trauma. Jei niekada nedirbote su šlifuokliu, pirmąkart pabandykite su patyrusiu žmogumi šalia arba rinkitės saugesnę alternatyvą – galandimo akmenį. Jis reikalauja daugiau laiko, bet rizika minimali.
Penkių minučių galandimo technika
Štai kaip atrodo visas procesas nuo pradžios iki galo.
Paruošimas. Pritvirtinkite kirvio galvą taip, kad ji nejudėtų. Galite naudoti spaustuvus arba tiesiog tvirtai laikyti rankoje, jei turite patirties. Patikrinkite, ar diskas sukasi tolygiai, be vibracijos.
Kampo nustatymas. Malkoms kapoti optimalus kampas yra 25–30 laipsnių. Statesnis kampas (apie 20°) tiktų smulkesniam darbui, bet malkoms jis per trapus – ašmenys greičiau atšips. Platesnis kampas (virš 35°) bus per bukas ir blogai skros medį.
Šlifavimas. Laikykite šlifuoklį taip, kad diskas judėtų nuo ašmenų krašto, o ne į jį. Tai saugiau ir duoda geresnį rezultatą. Judėkite tolygiai nuo vieno ašmenų galo iki kito, išlaikydami pastovų kampą. Nespauskite per stipriai – tegul diskas daro darbą.
Aušinimas. Po kelių praėjimų pamerkite ašmenis į vandenį. Tai kritinis žingsnis, kurį daugelis ignoruoja. Jei metalas perkaista, jis praranda kietumą ir ašmenys taps minkšti. Kai matote, kad metalas pradeda keisti spalvą į mėlyną ar violetinę – jau per vėlu. Aušinkite kas 10–15 sekundžių šlifavimo.
Simetrija. Galandkite abi puses vienodai. Jei viena pusė bus aštresnis nei kita, kirvis pjaudamas suks į šoną.
Kaip patikrinti, ar gerai pagalandėte
Yra keli paprasti būdai įsitikinti, kad darbas atliktas tinkamai.
Nago testas. Lengvai uždėkite ašmenis ant nago. Aštrus kirvis „įsikabins” ir nejudės. Bukas – slys.
Vizualinis patikrinimas. Pažiūrėkite į ašmenis prieš šviesą. Bukas kraštas atspindės šviesą kaip linija. Aštrus – bus nematomas, nes jis toks plonas.
Popieriaus testas. Pabandykite perpjauti popieriaus lapą. Gerai pagaląstas kirvis pjaus švariai, o ne plėšys.
Paskutinis žingsnis, kurį daro profesionalai
Štai tas vienas dalykas, kuris atskiria vidutinišką galandimą nuo puikaus – šlifavimas ant odos.
Po darbo su šlifuokliu ant ašmenų krašto lieka mikroskopinės metalinės atplaišos, vadinamos „viela”. Jos neleidžia ašmenims būti tikrai aštriems.
Paimkite seną odinį diržą arba odos gabalą. Keliskart perbraukite ašmenis per odą, judėdami nuo krašto. Tai pašalins atplaišas ir suteiks ašmenims poliruotą, blizgantį paviršių.
Būtent dėl šio žingsnio kirvis atrodo „kaip iš parduotuvės” ir pjauna lengviau nei tikėjotės.
Kad nereikėtų galąsti per dažnai
Keli patarimai, kaip išlaikyti kirvį aštrų ilgiau.
Nekapokite ant žemės ar betono – visada naudokite kaladę. Smūgis į kietą paviršių akimirksniu atbukina ašmenis.
Saugokite kirvį nuo drėgmės. Rūdys ne tik gadina išvaizdą, bet ir silpnina metalą.
Po darbo nuvalykite ašmenis ir lengvai patepkite aliejumi. Tai apsaugos nuo korozijos ir palengvins kitą galandimą.
Laikykite kirvį su apsauga ant ašmenų. Net padėtas garaže jis gali atšipti nuo atsitiktinių smūgių.
Penkios minutės, kurios taupo valandas
Reguliarus kirvio galandimas – tai ne laiko švaistymas, o investicija. Penkios minutės kas kelias savaites reiškia, kad kiekvieną kartą kapodami malkas dirbsite greičiau, saugiau ir be nereikalingo nuovargio.
O tas jausmas, kai aštrus kirvis su pirmu kirčiu perskelia rąstą – neįkainojamas.
